Pereiti prie turinio

Samara

Koordinatės: 53°11′00″ š. pl. 50°07′00″ r. ilg. / 53.18333°š. pl. 50.11667°r. ilg. / 53.18333; 50.11667 (Samara)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samara
Самара
            
Miesto reginys
Samara
Samara
53°11′00″ š. pl. 50°07′00″ r. ilg. / 53.18333°š. pl. 50.11667°r. ilg. / 53.18333; 50.11667 (Samara)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Samaros sritis Samaros sritis
Įkūrimo data 1586 m.
Gyventojų (2024[1]) 1 158 952
Plotas 541,4 km²
Tankumas (2024[1]) 2 141 žm./km²
Altitudė 100 m
Vikiteka Samara
Kirčiavimas Samarà (buv. Kùibyševas)

Samara (rus. Самара) – miestas Rusijoje, uostas prie Volgos upės prie Samaros žiočių; srities centras. Svarbus geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, metalo pramonė, gaminama aviacijos, kosmoso, naftos, variklių, radijo, elektronikos prietaisai ir gaminiai, yra padangų, traktorių gamyklos. Taip pat išvystyta naftos, chemijos, metalurgijos, maisto, lengvoji pramonė.

Nuo 1987 m. veikia metropolitenas. Mieste yra 10 aukštųjų mokyklų (tarp jų ir universitetas), 4 teatrai (didžiausias – operos ir baleto), 5 muziejai (tarp jų – kraštotyros, dailės, zoologijos, Uljanovų, M. Gorkio literatūrinis).

2010 m. 89,4 % miesto gyventojų buvo rusai, 3,5 % – totoriai, 1,1 % – ukrainiečiai, 1,1 % – mordviai, 1,0 % – čiuvašai, 0,6 % – armėnai, po 0,3 % – azerbaidžaniečiai, uzbekai, žydai.[2]

Miestas įkurtas 1586 m. kaip tvirtovė. 1670 m. užimta Stepano Razino sukilėlių. Nuo 1688 m. – miestas. 1773 m. Samaros gyventojai parėmė J. Pugačiovo sukilimą. Nuo 1780 m. apskrities, nuo 1851 m. Samaros gubernijos centras. XIX a. buvo svarbus prekybos centras (duona, lašiniai, vilna, oda). 1877 m. miestą pasiekė geležinkelis.

1918 m. birželį–gruodį Samaroje veikė pirmoji antibolševikinė Rusijos vyriausybė – Rusijos Steigiamojo susirinkimo narių komitetas. 19351991 m. vadinosi Kuibyševu rusų revoliucionieriaus Valeriano Kuibyševo (1888–1935) garbei.[3] II pasaulinio karo metu į Kubyševą evakuota daug pramonės įmonių, valstybinių įstaigų, užsienio šalių diplomatinių atstovybių. Po karo išplėtota pramonė, miestas labai išaugo.[4]