Nadine Gordimer
Nadine Gordimer | |
---|---|
Nadine Gordimer | |
Gimė | 1923 m. lapkričio 20 d. Springsas, Transvalis, Pietų Afrikos Respublika |
Mirė | 2014 m. liepos 13 d. (90 metų) |
Veikla | rašytoja |
Vikiteka | Nadine Gordimer |
Nadine Gordimer (1923 m. lapkričio 20 d. – 2014 m. liepos 13 d.) – Pietų Afrikos Respublikos rašytoja.
Gimė Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos Respublika), žydų emigrantų šeimoje. Jos tėvas Izidoras Gordimeris buvo žydų imigrantas laikrodininkas iš Žagarės (tuomet Rusijos imperija),[1][2], o motina Hana „Nan“ (Myers) Gordimer buvo iš Londono. Baigusi mokyklą moterų vienuolyne, ji mokslus tęsė Vitvatersrando universitete. Rašyti pradėjo dešimties, o penkiolikos metų išspausdino savo novelę „Vėl ateiti rytoj“ žurnale „Forum“.
Nadine Gordimer – viena žymiausių Pietų Afrikos rašytojų. Savo kūriniuose daugiausia dėmesio skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems (romanai „Svetimšalių žemė“, 1958 m., „Garbės svečias“, 1970 m.). Rašytojos meninė kalba paprasta, sentimentali. Kūriniuose ji siūlo išeitį iš susidariusios situacijos – vaduotis iš provincialaus ribotumo. Kova už žmogaus teises ir laisves rašytoją labai išgarsino. Netrukus ji gavo Nelės Sachs bei „Grand Aigle d’Or“ premijas, o 1991 m. – literatūros Nobelio premiją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ettin, Andrew Vogel (1993). Betrayals of the Body Politic: The Literary Commitments of Nadine Gordimer. Charlottesville: University Press of Virginia. pp. 29, 30. ISBN 9780813914305. „although she had always referred to her father as Lithuanian, in recent years she has noted that his parents lived and worked in Riga, and now she identifies him as Latvian.“
- ↑ Newman, Judie, red. (2003). Nadine Gordimer's 'Burger's daughter': A Casebook. New York: Oxford University Press. p. 4. ISBN 9780195147179. „She believed for many years that he was Lithuanian (like many South African Jewish immigrants) and only discovered later in life that he was Latvian.“