Ernest Hemingway
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Ernest Hemingway | |
---|---|
Gimė | 1899 m. liepos 21 d. Ouk Parkas, JAV |
Mirė | 1961 m. liepos 2 d. (61 metai) Ketchum, Aidahas, JAV |
Žymiausi darbai | „Atsisveikinimas su ginklais“, „Senis ir jūra“, „Kam skambina varpai“ |
Ernestas Mileris Hemingvėjus (angl. Ernest Miller Hemingway, 1899 m. liepos 21 d. – 1961 m. liepos 2 d.) – amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas.[1]
Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais amerikiečių literatūros kanone. 1954 m. gavo Nobelio literatūros premiją už apysaką „Senis ir jūra“. Po septynerių metų 1961 m. rašytojas nusižudė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]E. Hemingvėjus gimė nedideliame Ouk Parko (angl. Oak Park) priemiestyje, esančiame prie Čikagos. Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius, supažindino su indėnų gyvenimu, jų buitimi. Būsimasis rašytojas pamėgo medžioklę visam gyvenimui ir buvo dėkingas tėvui, padėjusiam pajusti savotišką jos žavesį. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti Kanzas Sičio (angl. Kansas City) laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu. Devyniolikos metų jis įstojo savanoriu į Raudonojo kryžiaus sanitarinį būrį. Dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. Nemažą gyvenimo patirtį rašytojas įgijo būdamas Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Ilgai gyveno Paryžiuje.
Po to keletą mėnesių praleido Mičigane – žvejojo, skaitė ir rašė apsakymus, tačiau jie nebuvo išspausdinti jokiame laikraštyje. 1920 m. jis įsidarbino savaitraštyje „Toronto Star Weekly“ kaip apybraižininkas, tačiau metų gale persikėlė į Čikagą ir dirbo žurnalistu ir redaktoriumi. Ši vieta taip pat jo nesulaikė ilgesniam laikui. 1921 m. jis laivu atplaukė į Prancūziją ir keletą metų keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, kartais grįždavo į Paryžių. Per turtingą amerikiečių rašytoją Gertrūdą Štein jis susipažino su Europos atstovais. 1923 m. jį pagaliau aplankė literatūrinė sėkmė. Kelionė į Pamploną sukėlė jo susižavėjimą bulių kautynėmis, 1926 m. pasirodė romanas „Fiesta“, dedikuotas pirmajai žmonai Hedlei Ričardson, su kuria jis išsiskyrė. 1927 m. išleistas romanas „Atsisveikinimas su ginklais“ apie tragišką meilę pirmojo pasaulinio karo liepsnose. Vienas geriausių jo romanų „Kam skambina varpai“ buvo sukurtas 1940 m. po dalyvavimo Ispanijos pilietiniame kare. 1950 m. išleistas romanas „Anapus upės, medžių ūksmėje“ apie senyvo amerikiečių pulkininko meilę devyniolikmetei italei sulaukė prieštaringų vertinimų.
Su antrąja žmona Paulina Pfeifer, antrojo ir trečiojo sūnaus motina, Hemingvėjus persikėlė į Ky Vestą (angl. Key West), Floridoje (JAV). Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi Kuboje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. Už novelę „Senis ir jūra“ (angl. The Old Man and the Sea) jam 1954 m. buvo paskirta Nobelio premija. Iki gyvenimo pabaigos Hemingvėjus gyveno su ketvirtąja žmona Meri. 1959 m. sveikata pradėjo staigiai blogėti: prasidėjo nepakeliami galvos skausmai, nerviniai sutrikimai, baimė ir nemiga. 1961 m. Ernestas Hemingvėjus nusišovė iš medžioklinio šautuvo.[2] Palaidotas Kečumo kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ernestas Hemingvėjus – žymus XX amžiaus romanistas ir novelistas. Į literatūrą atėjo kaip vienas žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų. Savitas jo prozos stilius. E. Hemingvėjus rašė objektyviai ir glaustai, jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta. Rašytojas sukūrė ir savitą herojų, kurio svarbiausia ypatybė – santūrumas ir vidinis disciplinuotumas. Kūriniuose atsispindi antimilitarizmas („Atsisveikinimas su ginklais“), kova prieš fašizmą („Kam skambina varpai“).
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grožinė literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (1925) „Pavasario liūtis“
- (1926) „Fiesta (Saulė taip gi teka)“
- (1929) „Atsisveikinimas su ginklais”
- (1937) „Turėti ir neturėti“
- (1940) „Kam skambina varpai”
- (1950) „Anapus upės, medžių ūksmėje“
- (1952) „Senis ir jūra”
- (1962) „Jaunuolio nuotykiai“
- (1970) „Salos vandenyne“
- (1986) „Edeno sodas“
- (1999) „Tikra iš pirmo žvilgsnio“
Negrožinė literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (1932) „Mirtis per popietę“
- (1935) „Afrikos žaliosios kalvos“
- (1960) „Pavojinga vasara“
- (1965) „Kilimandžaro sniegynai“
Trumpos istorijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą](nepilnas sąrašas)
Lietuviški leidimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Vaga, 1971. – 255 p.
- Anapus upės, medžių ūksmėje: romanas / vertė S. Lomsargytė-Pukienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-155-5
- Apsakymai. Kam skambina varpai (iš serijos Pasaulinės literatūros biblioteka): romanas / vertė P. Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1991. – 622 p. – ISBN 5-415-00740-7
- Atsisveikinimas su ginklais: romanas / vertė G. Bekerytė ir R. Lankauskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962. – 361 p.
- Atsisveikinimas su ginklais: romanas / vertė Gabrielė Bekerytė ir Romualdas Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1970. – 331 p.
- Fiesta; Turėti ir neturėti: romanai / vertė P. Gasiulis, G. Zolubienė. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1993. – 249 p. – ISBN 9986-09-006-7
- Fiesta: (ir pateka saulė): romanas / vertė P. Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1967. – 290 p.
- Fiesta: (saulė taipgi teka…) (iš serijos Mokinio skaitiniai): romanas / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 227 p. – ISBN 9986-06-151-2
- Fiesta: (saulė taipgi teka…): romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 253 p. – ISBN 9986-06-150-4
- Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1972. – 573 p.
- Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1980. – 447 p.
- Kam skambina varpai: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2007. – 556 p. ISBN - 978-9986-06-232-5
- Kam skambina varpai (iš serijos Skaitymai): romanas / vertė Povilas Gasiulis. – 3-iasis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 685 p. – ISBN 9955-08-120-1
- Kilimandžaro sniegynai: apsakymai / vertė A. Dantaitė. – Vilnius: Vaga, 1966. – 399 p.
- Kilimandžaro sniegynai: apsakymai. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 237 p.
- Pavojinga vasara: dokumentinė apysaka / vertė Evelina Gužauskytė. – Vilnius: Gamta, 1993. – 134 p.
- Salos vandenyne: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Vaga, 1982. – 397 p.
- Salos vandenyne: romanas / vertė Povilas Gasiulis. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 501 p. – ISBN 9986-06-170-9
- Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankausakas; Šventė, kuri visada su tavimi: romanas / vertė K. Miliūnienė. – Vilnius: Valst. leidybos centras, 1994. – 188 p. – ISBN 9986-09-034-2
- Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. 135 p.
- Senis ir jūra: apysaka (iš serijos Klasika) / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Tyto alba, 2003. – 110 p. – ISBN 9986-16-314-5
- Senis ir jūra: apysaka / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Jeronimas Brazaitis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 95 p. – ISBN 9986-06-130-X
- Senis ir jūra: apysaka / parengė Agnė Iešmantaitė; vertė Jeronimas Brazaitis. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 95 p. – ISBN 9986-06-130-X
- Senis ir jūra: apysaka / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1967. – 103 p.
- Turėti ir neturėti: romanas / vertė G. Zolubienė. – Vilnius: Vaga, 1968. – 247 p.
- Turėti ir neturėti: romanas / vertė G. Zolubienė. – Vilnius: Žaltkalvystė, 2006. – 203 p. – ISBN 9986-06-156-3
- Žalios Afrikos kalvos: apysaka; Turėti ir neturėti: romanas / vertė Romualdas Lankauskas, Gražina Zolubienė. – 2-aisis leidimas. Vilnius: Vaga, 1979. – 349 p.
- Žaliosios Afrikos kalvos / vertė R. Lankauskas. – Vilnius: Vaga, 1964. – 190 p.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ernest Hemingway. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
- ↑ Viktoras Paulavičius, Siekęs visur būti pirmas: Ernesto Hemingway'aus vyriškas gyvenimas buvo pilnas medžioklės, žvejybos ir moterų, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2019-08-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.