Italija (Romos provincija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Italija
lot. ITALIA

7 m. pr. m. e. – IV a.

→

Valstybė

Romos imperija

Administracinis centras

Roma

Regionai

11

Italija (lot. ITALIA) – Romos imperijos administracinis vienetas, apėmęs visą Apeninų pusiasalį bei teritorijas į šiaurę nuo jo. Iš esmės sutapo su dabartinės Italijos teritorija, bet valdė ir gretimas teritorijas dabartinėje Kroatijoje (Istrija), vakarų Slovėnijoje.

Istorija

Iki 25 m. pr. m. e. Italija, kaip atskiras administracinis vienetas neegzistavo. Ją sudarė daug skirtingų tautelių ir miestų, kurie buvo palaipsniui įtraukiami į Romos politinę orbitą ir gaudavo vienokį ar kitokį statusą. Tradiciškai romėnai Italija laikė tik patį Apeninų pusiasalį nuo Kalabrijos pietuose iki Rubikono šiaurėje. Šiauriau, t. y. Po upės baseine, driekėsi keltų valdoma Cizalpinė Galija. Tačiau pamažu romanizuojant Cizalpinės Galijos gyventojus (keltus, ligūrus, venetus, retus ir kt.), jų teisės susilygino su kitų Italijos gyventojų teisėmis, todėl apie 7 m. pr. m. e. Oktavianas įjungė šią Galiją į Italijos sąvoką, suformuodamas vieną administracinį vienetą. Taip Italija prasiplėtė iki Alpių šiaurėje.

Skirtingai nei kiti Romos imperijos administraciniai vienetai, Italija buvo laikoma ne provincija, o išskirtiniu administraciniu vienetu, sudarytu iš 11 regionų (lot. REGIO). Šie regionai buvo:

Regio I: Latijus ir Kampanija (Latium et Campania);
Regio II: Apulija ir Kalabrija (Apulia et Calabria)
Regio III: Lukanija ir Brutijus (Lucania et Brutium)
Regio IV: Samnijus (Samnium)
Regio V: Picenas (Picenum)
Regio VI: Umbrija (Umbria et Ager Gallicus)
Regio VII: Etrūrija (Etruria)
Regio VIII: Emilija (Aemilia)
Regio IX: Ligūrija (Liguria)
Regio X: Venetija ir Histrija (Venetia et Histria)
Regio XI: Transpadanija (Transpadana)

Italija buvo centrinė ir labiausiai klestinti Romos imperijos dalis. Joje klestėjo amatai, žemės ūkis, buvo gabenami produktai į kitas imperijos provincijas, sparčiai augo gyventojų skaičius. Nors kultūriškai Italija buvo labai mišri, čia sparčiausiai vyko romanizacija, o vietos tautos italikai, venetai, etruskai, retai, keltai, ligūrai ir kt. iki pirmųjų mūsų eros amžių jau nebekalbėjo savo kalbomis, o naudojo lotynų kalbą.

212 m., piliečių teises suteikus visiems Imperijos gyventojams ir sulyginus jų teises, Italija ėmė netekti savo reikšmės. Ją ėmė lenkti rytinės provincijos. IV a. Diakletiano administracinių reformų metu Italija kaip administracinis vienetas buvo panaikinta. Šiaurinė jos dalis (VIII–XI regionai), kartu su Retija bei Kotijaus Alpėmis sudarė Anonarinės Italijos dieceziją, o pietinė dalis (I–VII regionai kartu su Sicilija bei Korsika ir Sardinija) – Suburbikarinės Italijos dieceziją.