Viceministras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Viceministras - ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pareigybė Lietuvoje įvesta 1996 m., pradedant dirbti 8-ajai Vyriausybei (vadovas - Gediminas Vagnorius) suformavus naują ministerijų valdymo sistemą (ministras - politinio pasitikėjimo viceministrai - ministerijos sekretorius). Kiekvienoje ministerijoje dirbdavo po keletą viceministrų, jų kuravimo sfera buvo pagrindinės ministerijos veiklos kryptys.
2002 m. pakeistas teisinis reglamentavimas - kaip aukščiausi vadovai kiekvienoje ministerijoje dirbo po vieną viceministrą ir valstybės sekretorių bei keletą ministerijų sekretorių. Pastarieji perėmė buvusias viceministrų funkcijas (klausimų kuravimą pagal ministerijos veiklos sritis). Viceministras padėdavo ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Paprastai ministras ir viceministrai būdavo deleguojami nuo skirtingų koalicinių partnerių. Šios nuostatos atsisakyta formuojant 14-ąją Vyriausybę (vadovas - Gediminas Kirkilas), nuo tada viceministrą delegavo ministrą delegavusi vyriausybinės koalicijos partija.
Viceministras:
- kontroliavo, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;
- koordinavo ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;
- ministro pavedimu atstovavo ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose;
- dalyvavo derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis;
- atlikdavo kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Nuo 2009 m. liepos 1 d. vėl pakeista administravimo sistema - panaikintos ministerijų sekretorių pareigybės, valstybės sekretorių funkcijas perėmė ministerijų kancleriai, o viceministrai (ne daugiau keturių kiekvienoje ministerijoje) koordinuoja ministerijos darbą pagal veiklos sritis.
Viceministro įgaliojimai nutrūksta kartu su jį priėmusio ministro įgaliojimais.