Tripirštis genys
| Picoides tridactylus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tripirštis genys (Picoides tridactylus) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Picoides tridactylus Linnaeus, 1758 |
Tripirštis genys (Picoides tridactylus) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Patino viršugalvis geltonas, kaklas juodas. Nugara, sparnai ir uodega juodi su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta, šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos, du pirštai atsisukę į priekį, vienas atgal. Patelės viršugalvis juosvai baltas. Jaunikliai tamsiai rusvi, viršugalvyje plunksnų viršūnės auksinės spalvos. Išsirita pliki.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje paplitęs nuo Alpių ir Skandinavijos iki Ochotsko ir Japonų jūrų. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Senos žemupį, Kolymos, Anadyrio baseiną, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, Mongolijos, Tian Šanio, Obės, Irtyšiaus aukštupio, pietinio Uralo, Volgos vidurupio, Dniepro aukštupio, pietinių Karpatų, Balkanų pusiasalio. Izoliuota arealo dalis aptinkama centrinėje Kinijoje, taip pat gyvena Šiaurės Amerikoje, kai kuriose salose.
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čepkelių rezervate aptinkamas kyšuliuose, įsiterpiančiuose į raistą, pelkės gilumoje esančiose salose. Paprastai tai seno miško sklypai, apaugę beržais, pušimis, eglėmis, kurie išretėję su daug virtuolių ir stuobrių. Gyvena raisto pušynuose, eglynuose su lapuočių medžių priemaiša. Mėgsta senas degimvietes.
Dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gūžtą paprastai įsirengia sausuoliuose arba sutrūnijusiuose medžiuose. Gali įsikurti nudžiūvusiose drebulėse, juodalksniuose. Toje pačioje lizdavietėje gali perėti kelis kartus. Dėtyje būna apie 4 kiaušinius, perimi apie 2 savaites. Gūžtoje geniukai išbūna apie 19 dienų.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta įvairiais vabzdžiais, miško kenkėjias, nudžiūvusiuose medžiuose gyvenančiais ūsuočiais, kinivarpomis, jų lervomis ir lėliukėmis. Kartais sugauna drugių, lapgraužių, jų lervų. Kenkėjų apniktą stuobrį lanko tol, kol nužievina ir išrenka visus parazitus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- ↑ „IUCN Red List - Coracias garrulus“. IUCN Red list.
