Sándor Kőrösi Csoma
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Alexander Csoma de Kőrös | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1784 m. kovo 27 d. Čomakėrešas, Transilvanija, Vengrijos karalystė |
| Mirė | 1842 m. gegužės 11 d. (58 metai) Dardžilingas, Britų Indija |
| Tautybė | vengras |
| Veikla | filologas, vertėjas, keliautojas |
| Sritis | tibetologija, orientalistika |
| Organizacijos | Bengalijos Azijos draugija |
| Alma mater | Getingeno universitetas |
 Vikiteka |
Sándor Kőrösi Csoma |
Šandoras Kėrešis Čoma (Sándor Kőrösi Csoma arba Alexander Csoma de Kőrös; g. 1784 m. kovo 27 d. – m. 1842 m. balandžio 11 d.) – vengrų filologas, orientalistas, keliautojas, vienas tibetologijos mokslo pradininkų.
Gimė vengrų sekelių šeimoje Transilvanijoje, Čomakėrešo kaime (dab. Chiurušas, Kovasnos apskr.). Mokėsi Nadjenjedo mokykloje, vėliau ten pat universitete studijavo istoriją. 1815 m. gavęs stipendiją, išvyko į Getingeno universitetą Vokietijoje, mokėsi pas teologą ir orientalistą Johann Gottfried Eichhorn. Studijuodamas Getingene, Kėrešis jau mokėjo 13 kalbų (vengrų, rumunų, vokiečių, lotynų, graikų, hebrajų, prancūzų, anglų ir kt.). 1818 m. grįžo į Transilvaniją, bet netrukus išvyko į Kroatiją, kur mokėsi pietų slavų kalbų.
Šandoras Kėrešis ėmėsi įvairių būdų patekti į rytus, ypač į Tibetą, kur norėjo atrasti vengrams giminingas tautas. Jis per Sofiją bandė nuvykti į Konstantinopolį, bet dėl ten siautusio maro turėjo vykti į Enezą. Iš ten graikų laivu 1820 m. nuplaukė į Aleksandriją, tačiau ji taip pat kentėjo nuo maro, todėl kitu laivu per Kiprą nuplaukė iki Latakijos. Iš jos pėsčiomis pasiekė Alepą, iš ten drauge su karavanais keliavo per Merdiną, Mosulą ir liepos 22 d. pasiekė Bagdadą. Ten gavęs vieno brito paramą, toliau tęsė kelionę per Kermanšachą, Hamadaną iki Teherano. Gavęs britų pasiuntinio Persijoje Henry Willock palaikymą, praleido kelis mėnesius Teherane. Toliau Kėrešis karavanais keliavo per Mešchedą iki Bucharos, kur ketino peržiemoti, bet pakeitė planus ir keliavo per Balchą, Kulmą, Bamianą, o 1822 m. sausio 6 d. pasiekė Kabulą. Toliau vengro kelionės maršrutas driekėsi per Pešavarą, Lahorą, Amristsarą, o balandį jau buvo Kašmyre. Iš ten keliavo į Lehą, bet pavojingo Jarkando slėnio šturmuoti nesiryžo, todėl grįžo į Lahorą.
Vengras susipažino su britų keliautojais William Moorcroft ir George Trebeck, su jais keliavo į Ladaką. 1823 m. birželio 1 d. Kėrešis vėl pasiekė Lehą, iš ten traukė į Zanskarą, kur pas vietinius lamas mokėsi tibetiečių kalbos. Žiemą jis bandė pasiekti Subathu, bet buvo sulaikytas britų kapitono Kennedy, kuris Šandorą Kėrešį įtarė esant šnipu. Tik po kiek laiko gavę Moorcroft patvirtinimą, britai paleido vengrų keliautoją. Jis ir toliau gyveno Zanskare, kur studijavo tibetiečių literatūrą, budizmą, perskaitė dvi didžiąsias budistų enciklopedijas – Kangyur ir Tengyur. 1827–1830 m. praleido Bašahro kunigaikštystėje (dabar Šimla), kur studijavo tibetiečių raštus. Sudaręs tibeitiečių gramatiką ir žodyną išvyko į Kalkutą.
1831 m. Šandoras Kėrešis tapo Bengalijos Azijos draugijos nariu, išmoko sanskritą, maratų, bengalų kalbas. 1837–1841 m. dirbo draugijos bibliotekoje. 1842 m. planavo kelionę į Lasą, bet mirė dėl maliarijos Dardžilinge.
Jo kapas Dardžilinge pažymėtas Azijos draugijos narių, o vėliau ir Vengrijos vyriausybės. 1933 m. Japonijoje Kėrešis paskelbtas bodhisatva, Tokijo budizmo universitete jam pastatytas vengrų skulptoriaus Géza Csorba paminklas.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Essay towards a dictionary, Tibetan and English, Budapest: Akadémiai Kiadó, 1984.
- Grammar of the Tibetan language, Budapest: Akadémiai Kiadó, 1984.
- Sanskrit-Tibetan-English vocabulary: being an edition and translation of the Mahāvyutpatti, Budapest: Akadémiai Kiadó, 1984.