Sadžidai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| صفاریان Sadžidai | ||||
| Abasidų vietininkai | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Maragha, Ardebilis | |||
| Valdymo forma | Emyratas | |||
| Emyrai | ||||
| 889-901 | Muhammad Ibn Abi'l-Saj | |||
| 928-929 | Fath bin Muhammad | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Nepriklausomybė nuo Abasidų | 890 m., 890 | |||
| - Nukariauja Safaridai | 929 m. | |||
Sadžidai (Sajids) – faktiškai nepriklausomų emyrų dinastija, valdžiusi istoriniame Azerbaidžano regione (Pietiniame Azerbaidžane ir Arane) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo Kalifato vietininkai. Dauguma jų titulavosi al-afšin, kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.
Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Armėnijos karalystė ir Vaspurakano karalystė, rytuose Samanidų valstybė.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sadžidai savo kilme buvo sogdai, kilę iš Usrušanos (Vidurinė Azija). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus Muhammad ibn Abi’l-Saj 890 m. tapo Arminijos emyru.
Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su Kalifatu buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje Arminijos emyratas apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo Dvinas. Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi Ašotą I iš Bagratunių giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma Armėnijos karalystė.
Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui Smbatui I, armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino į rytus, t. y. Maragha, bet dažniausiai rezidavo Bardoje.
Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., Nachičevanas) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su Armėnija, kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.
Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.
Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas Vasifas al-Širvanis. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas Daisamas, kuris valdė Azerbaidžaną iki Salaridų.
Valdovų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Abdu Ubaydullah Muhammad Ibn Abi'l-Saj (890–901)
- Abul Musafir Devdad Ibn Muhammad (901)
- Yusuf Ibn Abi'l-Saj (901–919)
- Subuk (919–922) (uzurpatorius)
- Yusuf (antrą kartą) (922–928)
- Fath b. Muhammad b. Abi 'l Saj (928–929)