Saulės mūšis

Spėjama Saulės mūšio vieta, Jauniūnai, Joniškio rajonas

Data	1236 m. rugsėjo 22 d.
Vieta	Jauniūnai, Joniškio rajonas
Rezultatas	žemaičių pergalė

Konflikto šalys

Žemaičiai

Kalavijuočių ordinas

Vadovai ir kariniai vadai

Vykintas

magistras Folkvinas (Volquin) iš Naumburgo †

Pajėgos

4500

3000

Nuostoliai

1200

magistras Folkvinas (Volquin) iš Naumburgo
48–60 riterių, 2700 kareivių

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.

Mūšis

Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę (S. Zajančkovskis, Zenonas Ivinskis, Romas Batūra) – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, Joniškio rajonas). Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Hermano Vartbergės kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum.^[1] Mūšis įvyko ankstyvą rytą.

Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas iš Vokietijos atvykusių kryžininkų ir Pskovo karių, suorganizavo žygį į Žemaitiją.^[2]

Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Riteriams įsiveržus į Žemaitiją, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.

Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko žemaičių karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje, kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Manoma, kad lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą Folkviną, buvo išžudyti.

Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių ordiną.^[3]

Istorinė atmintis

1987 m. gruodžio 22 d. Lietuvos SSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą. Kasmet Jauniūnuose ir Šiauliuose, o kas 5 metai ir Lietuvos sostinėje rengiami šiam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minėjimai ir šventės.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

2006 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Saulės mūšis“ (režisierius Saulius Bartkus, scenarijaus autorius Gintaras Songaila).

Atminimo lenta
Spėjama mūšio vieta
Tautinys ties Jauniūnais
Tautinio ir Mūšos santaka
Statomas monumentas Lietuvos mūšiams atminti 2010 m.
Vainikas Saulės mūšio ir kunigaikščio Vykinto atminimui. Liucija Bertulienė, Hubertas Smilgys, Romas Batūra
Saulės mūšio memorialo statyba 2011 m.

Monumentas saulės mūšiui

1995 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių miesto skyriaus taryba, jos pirmininko Huberto Smilgio iniciatyva kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą. 1996 m. komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės Virginijos Taujanskienės memorialinio parko projektui. Pagal šį projektą paminklui buvo paskirtas 3,97 ha sklypas apie 100 m į pietvakarius nuo K. Aliulio sodybos. Šiaulių Aušros muziejus (archeologė Birutė Salatkienė) atliko tyrimus būsimo memorialo lauke. K. Aliulio žemėje yra senkapiai (IP 1230A), todėl reikėjo patikrinti, ar jų dalis neįeina į būsimo paminklo plotą. Nors šių žvalgomųjų tyrinėjimų tikslas nebuvo mūšio vietos nustatymas, reikėjo įsitikinti, ar būsimo paminklo vietoje nėra likę kokių nors mūšio pėdsakų. Žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 1997 m. Tyrinėjimų vietoje buvo iškasti 223 1x1 m dydžio šurfai. Jie buvo išdėstyti linijomis 10 m atstumu viena nuo kito, skersai ir išilgai lauko, skirto paminklui. Vėliau buvo iškastos dar 6 perkasos. Iš viso ištirtas 247 m² plotas.

Kasinėjimai parodė, kad tyrinėtame plote yra uždurpėjusio ežero pakraštys, jo smėlėta pakrantė ir molingas krantas. Nei ežere, nei pakrantėje nebuvo aptikta jokių žmonių veiklos pėdsakų. Ant molingo kranto penkiose vietose buvo aptiktos 6 ugniavietės. Jų aplinkoje neaptikta kultūrinio sluoksnio. Jos visos buvo po armeniu, ant įžemio. Keletui ugniaviečių buvo iškastos duobės, o kitose ugnis buvo deginta tiesiog ant žemės. Ugniavietės buvo pailgos ar apvalios, nuo 60x70 cm iki 1,5x2,8 m dydžio. Keleto jų pjūviai plokšti, 10 cm gylio, o kitoms iškastos duobės. Tokių ugniaviečių pjūviai pusapvaliai, o gylis 30 cm. Nei ugniavietėse, nei jų aplinkoje nebuvo rasta jokių radinių. Tyrinėto ploto PV kampe buvo pastebėta, kad smėlėta buvusio ežero pakrantė išnyksta ir už molingo kranto iš karto pasirodo storas durpių sluoksnis.^[4]

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Saulės mūšio pergalės meninio akcento – skulptūros konkursą 1998 m. laimėjo skulptoriaus Vytauto Naručio projektas, pagal kurį paminklą sudaro trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijantį pastovumą. 2005 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, o 2008 m. vasario 28 d. Joniškio rajono savivaldybėje organizuoti forumai „Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimas ir 770-metis bei Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejus“. Priimtoje rezoliucijoje LR Seimo ir Vyriausybės prašoma visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimą, o Šiaulių apskrities Viršininko administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės – kuo skubiau išpirkti žemės sklypą, atnaujinti ir užbaigti projektavimo ir pradėti Saulės mūšio įamžinimo bei memorialo statybos darbus. 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mūšio vietą nutarė įamžinti memorialiniu kompleksu ir numatė skirti 2 179 000 litų. Projekto autorė V. Taujanskienė, pasikvietusi į talką architektą A. Černiauską ir jo vadovaujamą jaunų architektų grupę, išlaikydami pagrindinius projekto parametrus, ženkliai patobulino ir pakoregavo esamą projektą: atsirado vandens motyvas (sąsajos su anuo laikmečiu – archeologų atrasta, jog prieš daugelį amžių vietovė buvusi vandeninga, o dar seniau – toje vietoje būta ežero pakrantės); suprojektuota ryški vertikali detalė – saulės laikrodžio dvidešimt devynių metrų aukščio špilis, matomas nuo pagrindinio magistralinio kelio Ryga – Šiauliai – Karaliaučius; esmingai pakito reljefo ir erdvių formavimo elementai.^[5] Kadangi kitų Lietuvai lemtingų mūšių vietų dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra, monumentas turėtų būti skirtas visiems Lietuvos mūšiams atminti. Tačiau, Vyriausybei neskiriant pažadėtų lėšų, monumento iki 775 mūšio metinių užbaigti nepavyko.

Šaltiniai

↑ Romas Batūra. Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m., Šiauliai: Saulės delta, 2005, p. 17-23. - ISBN 9955-522-54-2
↑ Михаил Бредис, Елена Тянина. Крестовый поход на Русь, Москва: Алгоритм, 2007. - ISBN 978-5-9265-0463-4
↑ Romas Batūra. ten pat, p. 12.
↑ Birutė Salatkienė. Žvalgomieji tyrinėjimai spėjamoje Saulės mūšio vietoje. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996/1997. – 1998, p. 468–469.
↑ Hubertas Smilgys. Saulės mūšio įamžinimo darbai ir realybė.^{[neveikianti nuoroda]}

Literatūra

Zenonas Ivinskis. Saulės-Šiaulių kautynės 1236 m. ir jų reikšmė, Karo archyvas, 1936, t. 7, p. 5-50 Epaveldas.lt
Ignas Jonynas. Kautynės netoli Saulės, Lietuvos aidas, 1936 m. rugsėjo 26, 28, 29, 30, spalio 1, 2 Epaveldas.lt
Kazimieras Paunksnis. Saulės mūšis 1236 m., Akademikas, 1936, nr. 3, p. 73-74 Epaveldas.lt; nr. 4, p. 94-96 Epaveldas.lt
Antanas Vasys-Vasiliauskas. Saulės kautynės, Mūsų žinynas, 1936, nr. 139, p. 300–310 Epaveldas.lt

Arūnas Gumuliauskas. Saulės mūšis. - Šiauliai: Delta, 1991. - 40 p.: iliustr.
Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.: mūšio tarptautinė reikšmė, atminties tradicija, mūšio laukas ir memorialas (sud. Romas Batūra). - Šiauliai: Saulės delta, 2005. - 138 p.: iliustr. - ISBN 9955-522-54-2
Sakmė apie Saulės mūšį: scenarijus, skirtas Saulės mūšio 775-osioms metinėms (sud. Dalia Ramanauskaitė-Antanaitienė, iliustravo Romena Budrienė). – Šiauliai: Lucilijus, 2011. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-32-124-8
Baranauskas T., Zabiela G. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016. - 64 p., ISBN 978-609-95900-0-4

Nuorodos

Vikiteka: Saulės mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Tomas Baranauskas. Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį?, Delfi.lt, 2006-09-22
Virtuali paroda, skirta 775-osioms Saulės mūšio metinėms Archyvuota kopija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto.

56°06′54″ š. pl. 23°30′52″ r. ilg. / 56.11500°š. pl. 23.51444°r. ilg. / 56.11500; 23.51444

[1] Romas Batūra. Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m., Šiauliai: Saulės delta, 2005, p. 17-23. - ISBN 9955-522-54-2

[2] Михаил Бредис, Елена Тянина. Крестовый поход на Русь, Москва: Алгоритм, 2007. - ISBN 978-5-9265-0463-4

[3] Romas Batūra. ten pat, p. 12.

[4] Birutė Salatkienė. Žvalgomieji tyrinėjimai spėjamoje Saulės mūšio vietoje. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996/1997. – 1998, p. 468–469.

[5] Hubertas Smilgys. Saulės mūšio įamžinimo darbai ir realybė.^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]