Smilkytuvas

Smilkytuvas – smilkomasis prietaisas, pakabintas ant grandinių metalo indas su smilkalais, kurie deginami apeigų metu, paprastai naudojamas krikščioniškose bažnyčiose, praktinės magijos seansuose.

Smilkytuvo veikimo principas paprastas: puošniame metaliniame inde smilkalinėje deginama medžio anglis, ant kurios dedami smilkalai. Šis procesas apeigų metu gali būti kartojamas ne sykį, nes smilkalai, siūbuojant smilkytuvą, išsiskiria pro skylėtą indo dangtį ir sudega palyginti greitai. Sudėjus anglį ir kvapiąsias medžiagas, indas uždaromas ir yra paruoštas smilkymui.

Religinėse apeigose

Smilkytuvai religinių apeigų metu naudojami įvairiai, priklausomai nuo bažnyčios ir patvirtintų taisyklių: per mišias smilkomas kryžius ir altorius, taip pat kiti kulto daiktai, statiniai, tikintieji, dvasininkai, procesijos ir pan. Ypač gausiai smilkoma stačiatikių bažnyčios apeigose per laidotuves, atminimo renginius. Smilkalai simbolizuoja Šventosios Dvasios malonės ir Šventųjų maldų kilimą į dangų. Trys laikomosios grandinės simbolizuoją šventąją Trejybę, vidurinė ketvirtoji – vieną Dievą (monoteizmą). Kai kuriose Vakarų bažnyčiose tenaudojama viena laikymo grandinė. Stačiatikių smilkytuvuose laikančiosios grandinės dar nusagstytos 12 varpelių, kurių skambėjimas šventinimo metu reiškia 12 apaštalų mokymą. Smilkytuvu paprastai šventina kunigas, diakonas, kai kuriose bažnyčiose tą daro ir zakristijonas ar jo padėjėjas. Tai daroma dešiniąja ranka laisvai siūbuojant indą, ore atliekant, pvz., kryžiaus ženklo ir kitas figūras.

Vienas didžiausių ir žymiausių pasaulyje smilkytuvas Botafumeiro naudojamas kulto apeigose Kompostelos Santjago katedroje Ispanijoje.