Norfolkas

Kitos reikšmės – Norfolkas (reikšmės).

Norfolkas Norfolk
Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Regionas	Rytų Anglija
Administracinis centras	Noridžas
Rajonų skaičius	7
Gyventojų (2008 m.)	850 800
Plotas	5 371 km²
Tankumas (2008 m.)	158 žm./km²
Vikiteka	NorfolkasVikiteka

Norfolkas (angl. Norfolk) – rytinė Anglijos grafystė prie Šiaurės jūros. Ribojasi su Linkolnšyru vakaruose, Kembridžšyru vakaruose ir pietvakariuose bei Safolku pietuose. Norfolkas yra penkta pagal dydį ceremoninė grafystė, kurios plotas 5371 km².

Iš 34 nemiestietiškų Anglijos grafysčių Norfolkas su 832 400 gyventojų (2006 m.) septintas pagal gyventojų skaičių. Kadangi tai kaimiška grafystė, labai mažas gyventojų tankumas 155 gyv./km² Norfolkas turi 1/30 Centrinio Londono tankumo, dešimtą nuo galo gyventojų tankumą Anglijoje, 38 % gyventojų susitelkę trijuose miestuose: Noridžas (194 200 žm.), Greit Jarmutas (66 400 žm.) ir Kings Linas (40 700 žm.). Broudai (The Broads) yra ežerų ir upių tinklas, esantis grafystės rytiniame krante šalia Safolko sienos. Pastangos paskelbti teritoriją nacionaliniu parku nepasiteisino, nes tuo atveju išsaugojimas būtų svarbiau už laivybą. Istorinės vietos kaip Noridžo centras prisideda prie turizmo.

Plantlife konkurse grafystės gėle buvo išrinkta aguona.

Istorija

Venso upė, Noridžas.

Norfolko vakarinėse kalvose randamos neolito stovyklavietės, nes ten buvo lengviau gauti titnago. Britų gentis icenai apgyvendino grafystę I a. pr. m. e. – I a. Jie sukilo prieš romėnus 47 m. ir vėl 60 m. vadovaujant Baudikai. Sutriuškinus antrą sukilimą romėnai užėmė Norfolką. Jiems valdant nutiesti keliai, pastatyti uostai ir regione paplito žemės ūkis.

Dėl rytinės pakrantės Norfolkui grėsė invazija iš Skandinavijos ir Šiaurės Europos, tad buvo pastatytos tvirtovės apsiginti nuo anglų ir saksų. V a. anglai užėmė regioną, o rytinėje Anglijoje buvo susiformavę du pagrindiniai regionai – Norfolkas ir Safolkas. Pirmasis reiškė „šiauriečius“ (north folk), o antrasis – „pietiečius“ (south folk). Norfolkas ir gretimos sritys tapo Rytų Anglijos karalystės dalimi, kuri susijungė su Mersija, o vėliau Veseksu. Anglų įtaką rodo daugybė torp“, „ton“ and „ham“ miestų pavadinimuose. IX a. sritį užpuolė vikingai, kurie nužudė karalių Edvardą Kankinį. Prieš Normanų užkariavimus dykynės rytinėje grafystės dalyje buvo paverstos dirbama žeme ir išaugo gyvenvietės. Migracija į Rytų Angliją tikriausiai buvo didelė, nes pagal Teismo Dienos knygą tai buvo viena iš tankiausiai apgyvendintų Britų salų sričių.

Viduramžiais Norfolke išsivystė žemės ūkis ir vilnos pramonė. Ekonomika patyrė nuosmukį prasidėjus Juodajai mirčiai, o gyventojų skaičius 1349 m. sumažėjo taip smarkiai, kad tik dabar jis yra beveik toks pat, koks buvo tada. XVI a. Noridžas buvo antras pagal dydį miestas Anglijoje, bet 1665 m. maras nužudė trečdalį miesto gyventojų. Per Anglijos pilietinį karą Norfolkas palaikė parlamentą. Grafystės ekonomika nusmuko, o per pramonės revoliuciją išsivystė tik Noridžas.

XX a. Norfolke vystėsi aviacija. Pirmi pakilimo takai pastatyti per Pirmąjį Pasaulinį karą, o per Antrąjį Pasaulinį karą buvo didelė plėtra, kai didėjo Karališkos Oro Pajėgos ir atvyko Amerikos Aštuntosios Oro Pajėgos, veikusios daugelyje Norfolko oro uostų. Tuo metu suintensyvėjo žemės ūkis ir toks išliko, kai atsirado javų ir rapsų laukai. Norfolko žemumos labai pažeidžiamos iš jūros, pastarasis didelis įvykis buvo jūros potvynis 1953 m.