Miražas

Plento miražas, dažnai pasitaikantis apatinio miražo pavyzdys

Miražas – optinis gamtos fenomenas, kai dėl šviesos lūžimo yra matomas vaizdas, iš tiesų esantis kitoje vietoje. Pavadinimas kilęs nuo lot. mirare 'pasirodyti, atrodyti'. Miražas nėra haliucinacija ir gali būti fotografuojamas.

Šį reiškinį pirmą kartą paaiškino prancūzų mokslininkas Monžas (1746–1818), kuris dalyvavo Napoleono ekspedicijoje į Egiptą.

Akustinis miražo analogas yra aidas.

Priežastys

Apatinio miražo susidarymo schema. Miražai yra matomi dėl didelio temperatūrų skirtumo sukelto šviesos spindulių užlinkimo (spindulio užlinkimas paveikslėlyje yra smarkiai perdėtas)

Miražai susidaro dėl skirtingos temperatūros oro sluoksnių susidarymo, nes šaltame ir karštame ore spindulių lūžio rodiklis skiriasi. Dėl skirtingo lūžio rodiklio dažniausiai iš dangaus atėjusiems šviesos spinduliams kirtus staigią ribą tarp šalto ir karšto oro, jie užlinksta link kirstos ribos. Pavyzdžiui, jei prie pat įkaitinto asfalto esantis oras yra smarkiai karštesnis už truputį aukščiau esantį orą, šviesos spinduliai išlinks į viršų, sudarydami apatinį miražą. Jei prie žemės esantis oras yra šaltesnis už aukščiau esantį orą, šviesos spinduliai išlinks į apačią, sudarydami viršutinį miražą.

Kai spindulys pasiekia žiūrėtojo akį, smegenys interpretuoja vaizdą kaip atėjusį tobulai tiesia linija, kaip yra įprasta, nors iš tikro spindulio kelias į akį buvo išlinkęs. Dėl šios priežasties, jei šviesos spindulys ateina iš dangaus, ant žemės matomas dangaus atspindys. Šį vaizdą žiūrėtojas gali neteisingai interpretuoti kaip dangų atspindinčio vandens vaizdą, nes tai yra dažniau pasitaikantis ir smegenims suprantamesnis atvejis.

Rūšys

Fata Morgana. Tolumoje tikriausiai yra vertikaliai ištęsti laivai. Filmuota medžiaga sudaro geresnį įspūdį.

Miražai skirstomi į apatinius (kai šiltesnis oro sluoksnis yra palei žemę ir kai realus vaizdas yra aukščiau jo gaunamo atvaizdo) ir viršutinius (kai palei žemę yra šaltesnis oro sluoksnis – temperatūros inversija).

Prie apatinių miražų priskiriami dykumos miražas ir plento miražas, kai esant įkaitusiems paviršiams, matoma melsva juosta (dangaus „atspindys“), neretai klaidingai interpretuojama kaip vanduo. Apatiniai miražai nėra patvarūs.

Prie viršutinių miražų priskiriami Fata Morgana ir islandiškas halgerndingar reiškiniai. Viršutiniai miražai pasitaiko rečiau, tačiau yra stabilesni.

Taip pat skaitykite

• Fata Morgana

Nuorodos

• Straipsnelis apie miražus (lietuviškai) Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
• Atmospheric optical mirages svetainė (angliškai)
• Moksliškas plento miražo paaiškinimas (angliškai)