Moldeno sala
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
4°01′ p. pl. 154°56′ v. ilg. / 4.017°š. pl. 154.933°r. ilg.
Moldeno sala (angl. Malden Island) – negyvenama koralinė sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Linijinių salų spiečiuje, priklauso Kiribačio valstybei, nutolusi 676 km nuo Kiritimati salos. Plotas – 39 km².
Sala trikampio pavidalo, ~8 km ilgio. Aukštis siekia iki 8 m. Salos centre yra uždara, sekli, užpelkėjusi lagūna. Jos vanduo druskingas dėl požeminių protakų iš vandenyno. Gėlo vandens telkinių nėra. Auga daugiausia krūmynai ir žolės. Svarbi paukščių perimvietė.
Negyvenamą salą 1825 m. atrado britų kapitonas Džordžas Baironas. Tiesa, saloje rasta akmeninių aikščių (marae) liekanų, namų vietų, kapų, šulinių, kas rodo, kad saloje kažkada gyveno polineziečiai. 1860–1927 m. Moldeno saloje australai kasė guaną. Tuo metu buvo pastatytas savotiškas tramvajus. 1956–1979 m. Moldeno salą britai naudojo branduoliniams bandymams, buvo pastatytas pakilimo takas. 1972 m. sala tapo Gilberto ir Eliso kolonijos dalimi, o 1979 m. – Kiribačio dalimi. 1975 m. sala paskelbta gamtos draustiniu.
-
Polineziečių statinių liekanos
-
Žuvėdrų būrys
-
Laivų švartavimosi vieta