Lerida
- Apie miestą Kolumbijoje žiūrėkite: Lerida (Kolumbija).
Lerida isp. Lérida kat. Lleida | |
---|---|
Senoji katedra | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Ispanija |
Regionas | Katalonijos regionas |
Provincija | Leridos provincija |
Gyventojų | 131 731 |
Plotas | 212 km² |
Tankumas | 621 žm./km² |
Altitudė | 227 m |
Tinklalapis | [www.paeria.es] |
Vikiteka | Lerida |
Kirčiavimas | Lèrida (Ljeidà, rom. Ilerdà) |
Lerida (kat. Lleida) – miestas Katalonijos regione (šiaurės rytų Ispanija), 155 km į šiaurės vakarus nuo Barselonos; provincijos centras.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai didžiausias Katalonijos miestas, esantis ne prie Viduržemio jūros. Jis išsidėstęs turizmui patogioje vietoje – netoli tiek jūra, tiek ir Pirėnai. Pro miestą teka Ebro intakas Segrės upė. Klimatas žemyninis, šaltos ir sausos žeimos bei labai karštos vasaros.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antikos laikais buvo iberiškos ilergetų genties centras Iltrida. Valdant Romai priklausė Ispanijos Tarakono provincijai. Romos pilietinio karo pradžioje 49 m. pr. m. e. prie Leridos Julijus Cezaris sumušė savo varžovui Pompėjui pavaldžią kariuomenę. Romos imperijos laikotarpiu miestas (vadintas Ilerda) klestėjo, kaldino savo monetas. Nuo V a. vyskupijos centras. V a. atiteko vestgotams, 713 m. – maurams, kurie ją vadino Lareda ar Lerita; miestas buvo emyrato centras ir svarbi tvirtovė.
1148 m. Leridą nukariavo Aragono karalystei pavaldžios Barselonos grafas Ramonas Berengaras IV. Buvo atkurta iki tol nunykusi vyskupija, 1228 m. Lerida gavo karališkojo miesto statusą. Tarp 1292 m. ir 1301 m. įkurtas seniausias Aragono karalystės Leridos universitetas, 1717 m. perkeltas į gretimą Serverą. Per XVII a. – XIX a. sukilimus ir karus (pvz., 1808–1814 m. Prancūzijos okupaciją) kelis kartus sugriauta. Per 1936–1939 m. Ispanijos pilietinį karą kovojo respublikonų pusėje, pasidavė 1938 m. XXI a. pradžioje dėl didelės imigracijos tapo daugianacionaliniu miestu.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sakraliniai pastatai:
- vėlyvosios romanikos, gotikos, maurų architektūros bruožų Senoji katedra, 1278 m., architektas P. de Koma, su iš dalies išlikusiais barokiniais varpais, aštuonkampiu XV a. bokštu,
- Šv. Klemenso Tahuliečio bažnyčia, 1123 m.),
- Šv. Martyno bažnyčia, XII a., dabar Katalikų muziejus,
- gotikinė Šv. Lauryno bažnyčia, XIV a., su aštuonkampiu bokštu,
- barokinė Naujoji katedra, 1781 m.;
- Šv. Pranciškaus moterų vienuolynas, XVII a. – XVIII a.,
- Pilis, 1149 m.,
- romaninė rotušė, XIII a., XX a. įgavo neoklasicizmo bruožų,
- La Paheria rūmai, XIII a.,
- gotikiniai „Institut d’Estudis Ilerdenes“ rūmai, XVI a., dabar archeologijos muziejus ir tyrimų centras.
- XX a. pastatai:
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pro Leridą eina automobilių magistralė Barselona–Saragosa. Yra Leridos oro uostas. Maisto (daugiausia mėsos), tekstilės, chemijos, cemento pramonė, mašinų gamyba. Leridos apylinkės – vienas svarbiausių Ispanijoje kiaulininkystės, galvijininkystės, avininkystės regionų; auginami (dalinai drėkinamose žemėse) miežiai, kukurūzai.
Leridos universitetas įkurtas 1991 m. Yra Archeologijos, armijos muziejai; Jaume Moreros muziejus (daugiausia katalonų tapyba).[1]
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- UE Lleida (futbolas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ A. O. V. S. Lerida. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 27 psl.