Pereiti prie turinio

Jurijus II (Vladimiras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurijus II (Vladimiras)
Jurijus II
Riurikaičiai
Gimė 1188 m. lapkričio 26 d.
Mirė 1238 m. kovo 4 d. (49 metai)
Tėvas Vsevolodas Didysis Lizdas
Vladimiro didysis kunigaikštis
Valdė 1212 m. – 1216 m. (~4 metai)
Pirmtakas Vsevolodas Didysis Lizdas
Įpėdinis Konstantinas
Vikiteka Jurijus II (Vladimiras)

Jurijus II (1188 m. lapkričio 26 d. – 1238 m. kovo 4 d. prie Sitės) – Vladimiro didysis kunigaikštis.

Vsevolodo Didžiojo Lizdo sūnus.

Dėl didžiojo kunigaikščio titulo kovojo su broliu Konstantinu, soste įsitvirtino šiam mirus. 1220 m. surengė žygį į Volgos Bulgariją. 1221 m. įkūrė Žemutinį Naugardą. Jurijaus laikais Vladimiro kunigaikštystė ėmė silpti ir irti. 1237 m. mongolai–totoriai sudegino Vladimirą, nusiaubė kunigaikštystę; besitraukiančią Jurijaus kariuomenę sumušė prie Sitės upės.[1]

Žmona – Agafija Vsevolodovna (apie 11951238), Černigovo kunigakštienė.

Sūnūs
  • Vsevolodas Jurjevičius (1212/12131238), Naugardo kunigaikštis (12211222, 12231224). Vedęs nuo 1230 m. Mariną (12151238), Vladimiro Riurikaičio dukterį. Užmuštas.
  • Mstislavas Jurjevičius (po 12131238), vedęs nuo 1236 m. Mariją (12201238) (kilmė neaiški). Žuvo mongolų Vladimiro paėmimo metu.
  • Vladimiras Jurjevičius (po 12181238), Maskvos kunigaikštis, vedęs nuo 1236 m. Kristiną (12191238) (kilmė neaiški, galimai iš Monomašičių giminės). Užmuštas Vladimiro mongolų apgulties metu.

Dukterys:

Jurijus II (Vladimiras)
Gimė: 1189 Mirė: 1238 kovo 4
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Vsevolodas Didysis Lizdas
Vladimiro- Suzdalės didysis kunigaikštis
1212–1216
Po to:
Konstantinas
Prieš tai:
Konstantinas
Vladimiro- Suzdalės didysis kunigaikštis
1218–1238
Po to:
Jaroslavas II
Pretendento titulai


Prieš tai:
Konstantinas
Kijevo didysis kunigaikštis
1218–1238
Po to:
Sviatoslavas III
Prieš tai:
Konstantinas
2-ra linija Kijevo didysis kunigaikštis
1212–1218
Po to:
Jaroslavas II
  1. Jurijus Vsevolodovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 57 psl.