Judėja (regionas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Sirijos regionas: Judėja (יהודה‏)
Šalis	pietinis Vakarų krantas
Tautos	kanaanitai > hebrajai > žydai > palestiniečiai
Miestai	Jeruzalė, Hebronas, Betliejus

Judėja (hebr. ‏יהודה‏‎‎‎‏‎ = Yəhuda, gr. Ἰουδαία = Ioudaía, lot. Iūdaea) – istorinė sritis Palestinos teritorijos Vakarų kranto pietinėje dalyje ir gretimose Izraelio dalyse.

Kartais šiuo terminu senovėje buvo vadinama visas Palestinos regionas.

Geografija

Judėjos regionas yra Izraelio kontroliuojamo Vakarų kranto pietinėje dalyje bei gretimose teritorijose Izraelyje.

Tai yra kalvotų aukštumų kraštas. Į šiaurę nuo Judėjos yra Samarija. Nors aiškios geografinės ribos tarp šių dviejų regionų nėra, Ramala arba Hacoro kalnas laikomi simboline riba. Į pietus nuo regiono plyti dykumingas Negevas. Rytiniame Judėjos pakraštyje yra retai gyvenama Judėjos dykuma, kuri leidžiasi į Negyvąją jūrą, už kurios yra Moabas.

Vakaruose Judėja leidžiasi į vadinamąją Šfelą, kuri pereina į Viduržemio jūros žemumas, tačiau regionas prie jūros neprieina. Nuo jūros jį skiria kitas regionas – Filistija.

Pagrindinė regiono upė – Sorekas. Aukščiausia vieta – Hebrono kalnas (1020 m). Didžiausi regiono miestai yra Jeruzalė, Jerichonas, Hebronas, Betliejus, Beit Šemešas, Rehovotas, Beer Ševa.

Istorija

Regionas nuo seno buvo tankiai apgyvendintas žemdirbystės židinys. Nuo X tūkst. pr. m. e. čia klestėjo seniausia žinoma vietovės gyvenvietė Jerichonas, ilgainiui išaugusi į didelį miestą. III tūkstm. pr. m. e. Judėjos regionas buvo istorino Kanaano sudedamoji dalis, apgyvendinta vakarų semitų genčių, vadinamųjų kanaanitų. Jie gyveno pasidalinę į miestus valstybes, kurių didžiausi šiame regione buvo Jeruzalė, Lachišas, Jerichonas, Bethelis, Ai ir kt. Tarp vietos kananitų genčių minimi jebusitai, hivitai.

II tūkstm. pr. m. e. pabaigoje regioną užvaldė izraelitai, ir jis pateko į Izraelio karalystę. Biblioje detaliai aprašomas krašto užkariavimas, Jerichono sugriovimas ir Jeruzalės paėmimas. Judėjos didžioji dalis buvo atiduota valdyti Judo genčiai, iš ko ilgainiui ir kilo jo pavadinimas. Tiesa, šiaurinę regiono dalį valdė Benjamino gentis, o pietinį pakraštį – Simeono gentis. Senieji vietos gyventojai buvo priversti priimti judaizmą ir asmiliavosi su izraelitais.

Po karaliaus Saliamono mirties 931 m. pr. m. e. Judėjos regiono gentys atskilo nuo Izraelio ir susiformavo Judėjos karalystė su sostine Jeruzalėje. Šioje valstybėje formavosi atskira žydų tapatybė ir kultūra. Nors 722 m. pr. m. e. gretimą Izraelį užkariavo Asirijos imperija, Judėjos karalystė išlaikė nepriklausomybę iki pat 586 m., kuomet ją nukariavo Naujoji Babilono karalystė. Tuo metu daug vietos gyventojų buvo ištremti, bet sugrįžo į tėvynę kraštą užvaldžius persams. Tiek babiloniečiai, tiek persai, Judėją administravo kaip atskirą provinciją (Jehud Medinata).

333 m. pr. m. e. Judėją užkariavo Aleksandras Makedonietis, čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau čia valdė Seleukidai, Ptolemėjai. 140 m. pr. m. e. susidarė prielaidos atsirasti nepriklausomai žydų Hasmonėjų karalystei, kuri sustiprėjusi tapo hegemone ir prisijungė aplinkinius regionus, tokius kaip Samarija, Galilėja, Filistija, Gileadas ir Moabas.

Nuo 37 m. pr. m. e. Hasmonėjų karalystė tapo Romos kliente, ir čia valdė Erodas Didysis. 44 m. Judėja kartu su visa Palestina tapo Judėjos provincijos dalimi. 135 m. įvykus Bar Kochbos sukilimui žydai pradėti persekioti ir ėmė migruoti iš regiono Palestinos. Kad ištrinti senąją tapatybę, Judėjos provincija buvo pervardinta kaip Sirija Palestina.

Nuo VII a. Judėją valdė musulmoniškos valstybės, tarp kurių buvo Arabų kalifatas, Osmanų imperija. Jų valdymo metu kraštas arabizuotas, susiformavo palestiniečių etnosas. 1918 m. Britai pradėjo administruoti Judėją kaip vieną iš Palestinos mandato rajonų. Po II Pasaulinio karo čia suformuotas Vakarų krantas, priskirtas administruoti Jordanijai. 1967 m. regione kontrolę paėmė Izraelis.