Hidrogeologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hidrogeologija (gr. hydōr – vanduo + gē – žemė + logos – mokslas) – geologijos skyrius, tiriantis požeminio vandens kilmę, susidarymo, paplitimo ir filtracijos dėsningumus bei panaudojimo ūkyje galimybes.

Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo XIX a. antroje pusėje. Pagrindinės mokslo šakos:

hidrogeodinamika, nagrinėjanti požeminio vandens tekėjimo dėsningumus,
hidrogeochemija, nagrinėjanti požeminio vandens cheminės sudėties kitimo dėsningumus,
hidrotermija, nagrinėjanti požeminio vandens termines savybes ir terminės sklaidos dėsningumus,
paleohidrogeologija, nagrinėja požeminio vandens susidarymo ir evoliucijos dėsningumus
regioninė hidrogeologija, nagrinėja atskirų Žemės regionų požeminio vandens susidarymo, tėkmės sąlygas,
ekohidrogeologija.

Šis mokslas naudojasi geologijos, gruntotyros, meteorologijos, hidraulikos, chemijos, fizikos ir matematikos mokslų pasiekimais.

Požeminis vanduo grunte gali būti šių tipų:

vanduo garų pavidale,
susietas vanduo:
- stipriai susietas (higroskopinis),
- silpnai susietas,
kapiliarinis vanduo,
nesusietas (gravitacinis) vanduo,
kieto būvio vanduo,
kristalinis, chemiškai susietas vanduo.

Pagrindinės hidrogeologijos sąvokos

Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.