Kefalonija

Kefalonijos kraštovaizdis

Kefalonija (sen. gr. Κεφαλληνία, gr. Κεφαλλονιά; Κεφαλονιά, it. Cefalonia) – didžiausia iš Jonijos salų vakarų Graikijoje. Jos plotas yra 734 km², tai didesnė iš dviejų salų, sudarančių Kefalonijos ir Itakės nomą. Kefalonijoje yra aštuonios iš devynių nomo savivaldybių, Itakė yra kitoje saloje.

Salos pavadinimas kildinamas mitologinio veikėjo Kefalo, nors pavadinimą galima suprasti ir tiesiogiai „galvos formos“.

Geografija

Kefalonijos vieta Graikijoje

Garsus Myrto paplūdimys

Fiskardas salos šiaurėje

Nomo sostinė yra Argostolis Kefalonijos saloje. Saloje gyvena netoli 45 tūkst. žmonių, o 1990–2000 m. gyventojų prieaugis buvo 35-40 %. Oficialiai saloje gyvena 36 404 žmonės (2001 m.). Argostolyje gyvena trečdalis salos gyventojų. Liksoris yra antra pagal dydį gyvenvietė. Šiuose dviejuose miestuose gyvena ape du trečdaliai nomo gyventojų.

Sala kalnuota, aukštis iki 1628 m (Aino kalnas). Krantai žemi, vingiuoti. Paplitę karstiniai reiškiniai. Vyrauja subtropiniai krūmynai, pušynai, pasėliai (alyvmedžių, citrusinių, tabako plantacijos, vynuogynai).

Kefalonija yra seismiškai aktyvioje zonoje ir kiekvienais metais užfiksuojama daug nežymių žemės drebėjimų. 1953 m. žemės drebėjimas beveik visiškai sugriovė salą, tik Fiskardas šiaurėje liko nepaliestas.

Beveik visos Kefalonijos pavardės baigiasi „-atos“, o miestai ir kaimai turi galūnę „-ata“, pvz.: Valsamata, Frangata, Lourdata, Favata, Delaportata ir t. t.

Kefalonija taip pat žinoma dėl logerhedų vėžlių populiacijos, kuri deda kiaušinius Kaminijos paplūdimyje, prižiūrint Jūros vėžlių apsaugos bendruomenei.

Istorija

Archeologiniai duomenys rodo, kad pirmieji Kefalonijos gyventojai čia apsigyveno maždaug 50 000 m. pr. m. e. Mikėnų laikotarpiu sala klestėjo bei išliko graikiška, kol II a. pr. m. e., užgrobė romėnai. Vėliau tapo konfliktų objektu, bet nuo 1500 iki 1700 m. kartu su kitomis Jonijos salomis ją valdė venecijiečiai.