Kobaltas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kobaltas (Co)
Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	27
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	58,933200(9) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	125 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	760,4 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ar] 3d7 4s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	116 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	1,88 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	4, 3, 2, 1(amfoterinis oksidas)
Termodinaminės savybės
Tankis	8,9 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	100 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	1768 K
Lydymosi šiluma	16,19 kJ/mol
Virimo temperatūra	3143 K
Garavimo šiluma	373,3 kJ/mol
Molinis tūris	6,62 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Kobaltas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Co, eilės numeris 27.

Savybės

Kobaltas yra stiprus feromagnetikas, jo spalva – sidabriškai balta.

Paplitimas

Kobaltas Žemėje nerandamas kaip grynuolis, tik rūdoje, tačiau išgaunamas kartu su kitais metalais - dažniausiai nikeliu ar variu. Pagrindinės kobalto rūdos yra kobaltitas, eritritas, glaukodotas ir skuteriditas.

Pavadinimo kilmė

Kobalto pavadinimo kilmė - mitologiška. Koboldai germanų padavimuose ir pasakose buvo kalnų, miškų ir namų dvasios; jie galėję suvalgyti sidabrą ir vietoje jo išskirti bevertes sidabro spalvos rūdas. Vokiečių kalnakasiai, dirbę Erzgebirge kasyklose, ilgą laiką niekaip negalėjo išgauti metalo iš kobalto rūdų, kurias laikė vario, sidabro arba alavo rūdomis ir manė, kad būsią apgauti mitinių koboldų. 1735 m. švedas Georg Brandt atrado šį elementą ir suteikė jam tokį pavadinimą.

Panaši pavadinimo kilmės istorija yra ir nikelio.

Vikižodynas