Edipas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Graikų mitologijoje Edipas (Oidipas) – Tėbų karaliaus Lajo ir Jokastės, kurią vėliau vedė, sūnus.
Mitas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Edipo tėvas Lajas paniekino karaliaus Pelopso svetingumą pagrobdamas jo sūnų Chrisipą, nes šį berniuką buvo įsimylėjęs. Ilgą laiką Lajas ir jo žmona Jokastė neturėjo vaikų, kol Lajas iš Delfų orakulo sužinojo, kad susilauks sūnaus, kuris užmušiąs tėvą ir vesiąs motiną.
Edipas Korinte
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jokastė iš tikro netrukus pagimdė sūnų. Kai jis gimė, Lajas įsakė savo naujagimiui sūnui perdurti sausgysles ties pėdų gurneliais ir pamesti ant Kitairono kalno šlaito. Tačiau jo tarnas, kuriam buvo įsakyta, pasigailėjo berniuko ir atidavė Korinto piemeniui. Piemuo berniuką nunešė Korinto karaliui Polibui, kuris jį įsūnijo. Polibo žmona Meropė (ar Periboėja) išgydė Edipo žaizdas ir užaugino kaip savo sūnų.
Edipas nužudo savo tėvą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Edipas Korinte augo nežinodamas savo tikrosios kilmės. Kartą, kai Edipas buvo suaugęs jaunuolis, vienas apgirtęs korintietis jį išvadino pavainikiu. Įtėviai buvo priversti atskleisti tiesą. Edipas panoro išsiaiškinti, kas tikrieji jo tėvai, todėl nuvyko į Delfus pas orakulą. Vietoje trokštamo atsakymo jam pasakė, kad jis užmuš tėvą ir ves savo motiną. Edipas tai išgirdęs nebegrįžo atgal į Korintą, kurį laikė savo tėvyne, ir pasiryžo keliauti po pasaulį.
Kelyje iš Delfų į Daulį siauroje trijų kelių sankryžoje Edipas sutiko neginkluotą senį, važiuojanti vežimu ir lydimą tarnų. Vieno iš vežimų važnyčiotojas Polifontas pareikalavo, kad Edipas tučtuojau pasitrauktų iš kelio. Šiam neskubant jis užmušė vieną iš Edipo žirgų. Įtūžęs Edipas užmušė senį, savo tėvą, ir visus jo palydovus. Taip išsipildė pirmoji pranašystės dalis.
Tolimesnė mito eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atvykęs į Tėbus įmina Sfinkso mįslę. Išgelbėti tėbiečiai paskelbia Edipą Tėbų karaliumi ir į žmonas atiduoda mirusio Lajo žmoną Jokastę, jo motiną. Taip išsipildo pranašystė. Su Jokaste susilaukė keturių vaikų: Polineiko, Eteoklio, Antigonės ir Ismenės. Laiminga santuoka truko 20 metų. Tėbus užpuola maras, kad baigtųsi maras Delfų orakulas pareikalauja išvaryti iš miesto Lajo žudiką. Aiškindamsis savo seno nusikaltimo aplinkybes Edipas supranta, kad jis nužudė savo tėvą ir vedė motiną. Tai sužinojusi Jokastė pasikaria, o Edipas auksine vėlionės sage išsiduria akis.
Sūnūs išvaro tėvą iš miesto. Tėbų valdymas atiteko Eteoklui ir Polineikui. Nors iš pradžių ir susitaria valdyti kas antrais metais, vėliau kyla konfliktas tarp brolių ir Polineikas ryžtasi karo žygiui prieš sosto neužleidžianti brolį (žr. Septyniese prieš Tėbus).
Lydėti aklą tėvą ryžtasi tik duktė Antigonė, kuri liko ištikima net ir sužinojusi baisią tiesą. Po ilgų klajonių Edipas pasiekia Koloną, šventą eumenidžių giraitę, kur pagal pranašystė turėjo baigtis Edipo gyvenimas. Tesėjas priėmė Edipą, o šis papasakojo savo liūdną gyvenimo istoriją. Jokastės brolis Kreontas mėgina įtikinti Edipą grįžti į Tėbus, bet tik taip užsitraukia Tesėjo pyktį. Polineikas atvyko tėvo pritarimo karo žygiui prieš brolį Eteoklį, tačiau jo negauna. Edipas prakeikia abu savo sūnus, kurie išvarė jį iš Tėbų ir išpranašauja, kad abu žus dvikovoje. Kartu su Tesėju nukeliauja į Edipo mirties vietą. Atsiveria žemė ir praryja Edipą. Šią paslaptį žinojo tik Tesėjas.
