Dygioji eglė
| Picea pungens | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dygioji eglė (Picea pungens) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
 Dygiosios eglės savaiminio paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemynas (JAV vakarų dalyje) |
Dygioji eglė arba sidabrinė eglė (Picea pungens) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis.
Paplitusi vakarinėje JAV dalyje; nuo Aidaho ir Vajomingo šiaurėje iki Arizonos ir Naujosios Meksikos pietuose. Auga 1800-3000 m aukštyje.
Aukštis apie 15–35 m, kartais iki 46 m. Kamieno skersmuo 1,5 m. Spygliai 17–25 mm ilgio, tvirti, neprigludę prie šakos, šviesiai mėlynos spalvos, dygūs.[1] Kankorėžiai cilindriški, nusvirę, 5–10 cm ilgio, 2–4 cm pločio.
Dygiosios eglės kaip dekoratyviniai medžiai auginamos ne tik JAV, bet ir Europoje (taip pat ir Lietuvoje). Auginamos prie namų, miesto želdynuose, kapinėse, parkuose. Dažnai puošiamos kaip Kalėdų eglutės.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 46
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Interaktyvus dygiosios eglės savaiminio paplitimo arealo žemėlapis Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
