Didysis Iranas
| Pasaulio civilizacija Didysis Iranas ایرانزمین | |
|---|---|
| Šalis | Iranas, Afganistanas, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Rytų Turkestanas, dalis Turkijos, Irako, Pakistano |
| Tautos | persai, kurdai, azeriai, tadžikai, uzbekai, puštunai, beludžiai, kt. |
| Kalba | persų kalba kaip lingua franca |
 | |
Didysis Iranas (pers. ایران بزرگ = Irān-e Bozorg arba pers. ایرانزمین = Irānzamīn), kitaip Didžioji Persija, Irano kultūrinis kontinentas, Irano civilizacija – istorinis-kultūrinis pasaulio regionas, civilizacijos teritorija, egzistavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano, dalies Turkijos, Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijose.
Samprata ir raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Irano kultūrinis regionas per istoriją ne kartą keitė savo geografinę apibrėžtį, ir tai buvo susiję su Persijos kultūros ir civilizacijos plėtra.
Senovės Persija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jo ištakos buvo apie I tūkst. pr. m. e. pradžią, kuomet Irano kalnyne ir aplinkinėse teritorijose apsigyvenę iranėnai, nepaisant tarpusavio geografinių ir kultūrinių skirtumų, puoselėjo bendrą tapatybę, kuri apėmė bendras tradicijas, panašias kalbas, bendrus dievus, religiją (Mazdaizmą) ir kulto centrus. Tuometinis Iranas (Senovės Persija) apėmė visą Irano kalnyną ir keletą sričių prie jo.
Iš pradžių sąvoka „Iranas“ formavosi kaip priešprieša sąvokai Turanas (arba Turanzamin) – barbariškoms klajoklių gentims, gyvenusioms šiaurėje, kurios, nors ir giminiškos iranėnams lingvistiškai, išpažino kitas religijas ir garbino kitokius dievus, propagavo kitokį gyvenimo būdą. Dar vėliau, apie III a., atsirado sąvoka Aniranas (Ne-Iranas), kuri apėmė ne tik Turaną, bet ir kitas „netikėlių“ tautas, pvz., Mažąją Aziją, Siriją, Armėniją, Kaukazą, vėliau arabus, tiurkus ir kt. Šis pasaulio skirstymas buvo užtvirtinamas mitologijoje, literatūroje (pvz., Avestoje, Šachnamėje).
Kultūrinis Iranas niekada nesutapo su politiniais junginiais. Daug Irano imperijų valdė tik dalį Irano, kitos taip pat valdė dalį Anirano. Pvz., Sasanidų valdovas Šapūras I (241–272) titulavosi „Irano ir Anirano karaliumi“.
Islamiškas Iranas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po krašto islamizacijos VII–VIII a. religija nustojo būti vienijančia ir išskiriančia jėga. Be to, regione apsigyveno vis daugiau ne iranėnų tautų (daugiausia tiurkai). Kalifatui silpstant ir susiformavus vietinėms valstybėms, IX–X a. susiformavo nauja Didžiojo Irano apibrėžtis. Tuo metu Iranas imtas suvokti kaip musulmoniška civilizacija, tačiau priešpriešinamas Arabų civilizacijai į vakarus nuo Zagroso ir Persijos įlankos. Skirtingai nei arabų civilizacijos kraštuose, kur įsigalėjo arabų kalba ir papročiai, Irane suklestėjo persų kalba, kuri tapo lingua franca, vienijančia daugybę skirtingų regiono tautų. Taip susiformavo persų civilizacija, viena iš Islamo civilizacijos atmainų.
Nuo X a. persų civilizacija plito į vakarus ir šiaurę. Į vakarus ją nešė kurdai, kurie apgyvendino Armėnijos kalnyną, vėliau seldžiukai, nunešę ją į Mažąją Aziją. Į šiaurę persų kultūrą platino prekybininkės Vidurinės Azijos tautos: jų dėka kultūrinis Iranas išplito iki pat Rytų Turkestano (dab. Kinija).
XIX a. vykusi kolonijinių valstybių konkurencija, kuri skaidė pasaulį ne pagal kultūrines ribas, taip pat nacionalizmas, skatinęs kurti etnines ir nacionalines kultūras, sugriovė Didžiojo Irano, kaip vieningo kultūrinio regiono pagrindus.
Geografija ir istoriniai regionai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Musulmoniškais didžiausios ekspansijos laikais Persijos kultūrinė įtaka apėmė didelę dalį Azijos nuo dabartinės Turkijos iki Rytų Turkestano, nuo Indijos vandenyno iki Aralo jūros. Į vakarus ir į pietus nuo jo buvo Arabų civilizacija, į rytus – Indijos civilizacija, o į šiaurę – Didžioji Stepė. Šiaurės rytuose siekėsi su Kinijos civilizacija.
Regionas pasižymėjo ypač įvairiu reljefu, jį vagojo dykumos ir stepės ir sudarė didelis skaičius smulkesnių kultūrinių regionų:
- Kurdestanas – vakariausias regionas, apėmęs dalį dabartinės Turkijos, Irako ir Irano, senovės Didžioji Armėnija;
- Chuzestanas – dalis Mesopotamijos lygumos į pietvakarius nuo Zagroso kalnyno, senovės Suziana;
- Lorestanas – Zagroso kalnyno aukštumos;
- Farsas – pietinė dalis Zagroso kalnyno Irano pietvakarinėje dalyje, senovės Persija;
- Tabaristanas – lygumos tarp Kaspijos jūros ir Elburso kalnų, vėlesnis Hirkanija;
- Azerbaidžanas – Irano kalnyno šiaurės vakarinė dalis ir lygumos į šiaurę, iki pat Kaukazo, senovės šiaurinė Medija;
- Persijos Irakas – Irano kalnyno vakarinė dalis, senovės pietinė Medija;
- Jazdas – į pietus nuo Persijos Irako;
- Kermanas – į pietus nuo Jazdo;
Į rytus nuo Persijos Irako, Jazdo ir Kermano buvo dykumos Dešte Lutas ir Dešte Keviras. Rytiniame Irane buvo:
- Chorasanas – teritorijos Irano kalnyno šiaurėje, dab. Irane, Turkmėnijoje ir šiaurės Afganistane, senovės Baktrija, Margiana, Parta ir Arija;
- Zabulistanas – kalnuotos teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno dab. Afganistane ir centriniame Pakistane, senovės Arachosija;
- Sistanas – žemumų teritorijos į pietus nuo Hindukušo kalnyno dab. pietų Afganistane, senovės Drangiana;
- Beludžistanas ir Makranas – kalnuotos teritorijos palei Indijos vandenyną ir Omano įlanką, senovės Gedrosija;
Į šiaurę nuo Chorasano ir Hindukušo kalnyno prasidėjo stepės ir dykumos. Čia buvo keletas derlingų regionų:
- Sogdas – derlingos lygumos Amudarjos vidurupyje, dab. Tadžikistanas;
- Fergana – derlingos lygumos Syrdarjos vidurupyje, dab. Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgistano dalis;
- Chorezmas – derlingos lygumos Amudarjos žemupyje, dab. Turkmėnistano šiaurė ir pietų Uzbekistanas.
- Rytų Turkestanas (arba Uigūristanas) – oazių sankaupa Tarimo baseine, dab. Kinija.