Gvadalupės sala

Gvadalupės salos nuotrauka iš NASA palydovo

Gvadelupinis jūrų lokys (*Arctocephalus townsendi*)

Šiaurinis jūrų dramblys (*Mirounga angustirostris*)

Gvadalupės sala (isp. Isla Guadalupe) – vulkaninės kilmės sala, esanti šiaurės rytų Ramiajame vandenyne, 241 km į vakarus nuo Meksikos Kalifornijos pusiasalio.

Gvadalupės salos bendri duomenys

Priklauso Meksikos Žemutinės Kalifornijos valstijos Ensenados savivaldybei. Pagal 2008 metų duomenis, 150 gyventojų, kurie daugiausia dirba žvejybos sektoriuje. Oficiali kalba – ispanų.

Gvadalupės salos geografija

Salos plotas 243,988 km². Jos forma pailga, iš šiaurės į pietus besitęsianti 35 km, didžiausias plotis 9,5 km. Aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas salos šiaurės rytuose – Augustos kalnas (1298 m), kuris yra jaunesnis už antrą pagal aukštį, taip pat vulkaninės kilmės kalną esantį salos pietuose – El Pikačo (975 m). Palei salos pietvakarius, šiaurę ir vakarus yra grupė mažesnių salelių.

Gvadalupės salos geologija

Sala formavosi iš dviejų ugnikalnių, besiveržiant skystai lavai, ant vandenyno vidurio kalnagūbrio, kuris jau išnykęs. Salos uolienos daugiausia olivinas ir trachitas.

Gvadalupės salos klimatas

Nuo jūros lygio iki 800 m aukštyje vyrauja labai sausas, pusiau karštas klimatas su +18–22 °C temperatūros metiniu vidurkiu. Virš 800 m aukštyje klimatas labai sausas, šilčiausiame metų mėnesyje temperatūra daugiau kaip +22 °C.

Daugiausia kritulių iškrenta žiemos mėnesiais, vyraujant šiaurės vakarų vėjams ir ciklonams.

Salos pietuose, beveik jūros lygyje, lietaus pavidalu vidutiniškai iškrinta apie 133 mm kritulių, bet dar daugiau kritulių salos šiaurinėse aukštumose.

Gvadalupės salos augalija

Saloje nemažai endeminių augalų rūšių. Jos šiaurės viduryje, 800–1000 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių kiparisų (Cupressus guadalupensis) miškas, kuriame išlikę apie 4000 senų medžių. Šiaurės vakaruose, 400–900 m aukštyje auga endeminių gvadalupinių palmių (Brahea edulis) giraitė. Salos šiaurinėje, šiaurės rytų dalyje, iki 1000 m aukščio auga endeminių, retų gvadalupinių spindulinių pušų (Pinus radiata var. binata) debesų miškas, kartu tarp jų augančiais Quercus tomentella ąžuolais. Saloje auga Coreopsis gigantea, Perityle emoryi, Cylindropuntia prolifera kaktusai ir kiti augalai. Žemiau, salos endeminių augalų sąrašas:

Gvadalupinė palmė (Brahea edulis)
Camissonia guadalupensis'' ssp. ''guadalupensis
Castilleja fruticosa
Cistanthe guadalupensis
Gvadalupinis kiparisas (Cupressus guadalupensis)
Cryptantha foliosa
Deinandra frutescens
Deinandra greeneana ssp. greeneana
Deinandra palmeri
Dudleya guadalupensis
Eriogonum zapatoense
Erysimum moranii
Eschscholzia elegans – beveik endeminė rūšis.
Eschscholzia palmeri
Galium angulosum
Githopsis diffusa var. guadalupensis
Hemizonia frutescens
Hemizonia greeneana ssp. greeneana
Hemizonia palmeri
Heteromeles arbutifolia var. macrocarpa
Lavatera lindsayi
Lupinus niveus
Perityle incana
Phacelia phyllomanica
Gvadalupinė spindulinė pušis (Pinus radiata var. binata)
Satureja palmeri
Senecio palmeri
Sphaeralcea palmeri
Sphaeralcea sulphurea
Stephanomeria guadalupensis
Triteleia guadalupensis

Gvadalupės salos gyvūnija

Saloje yra didžiausia besiveisiančių gvadalupinių jūrų lokių (Arctocephalus townsendi) ir šiaurinių jūrų dramblių (Mirounga angustirostris) kolonijos, palei salos krantus nuolat stebimi didieji baltieji rykliai (Carcharodon carcharias). Žemiau endeminės gyvūnų rūšys:

Gvadelupinis jūrų lokys (Arctocephalus townsendi)
Salpinctes obsoletus guadalupensis
Carpodacus mexicanus amplus
Junco hyemalis insularis
Gvadalupinė karakara (Caracara lutosa) – išnykusi.
Habronattus gigas
Herpyllus giganteus
Kibramoa isolata
Sergiolus guadalupensis

Šaltiniai

Nuorodos

google.co.uk / Guadalupe Island (map)