Garo katilas

Dūmų vamzdžių garo katilas

Vandens vamzdžių garo katilas

Garo katilas – įrenginys, gaminantis garą, kurio slėgis didesnis už atmosferinį.

Klasifikacija

Dažniausiai garas gaminamas iš vandens naudojant kūrykloje deginamo kuro šilumą, kartais – elektros energiją (elektriniai garo katilai). Kuru kūrenami garo katilai skirstomi:

• dūmų vamzdžių garo katilas
• vandens vamzdžių garo katilas.

Dūmų vamzdžių katilas turi cilindrinį būgną, kurio viduje yra daug vandens apsemtų mažo skersmens vamzdžių; jais leidžiami kūrykloje deginamo kuro deginiai. Vandens vamzdžių katiluose dūmai šildo vamzdžių sistemą, kuria teka vanduo ar vandens ir garo mišinys. Cirkuliacija būna:

• natūralioji – dėl vandens bei garo ir vandens mišinio nevienodo tankio įvairiose katilo dalyse
• priverstinė – kai naudojami siurbliai
• daugkartinė – daugkartinės cirkuliacijos garo katiluose
• vienkartinė – tiesiasroviuose garo katiluose.

Natūraliosios ir priverstinės daugkartinės cirkuliacijos garo katilas gali būti būgninis, kai garas išsiskiria iš vandens ir garo mišinio būgne. Tiesiasroviai garo katilai būgnų neturi; juose vanduo ir garas juda vamzdžiais tol, kol išgaruoja visas vanduo ir kol perkaitinamas garas.

Pagal paskirtį garo katilai skirstomi į stacionariuosius ir transportinius. Stacionarieji, dažniausiai vandens vamzdžių, garo katilai skirstomi:

• energetinis garo katilas, gaminantis daugiau kaip 4 MPa slėgio perkaitintąjį garą, naudojamą garo turbinoms elektrinėse sukti
• pramoninis garo katilas, gaminantis iki 2,3 MPa sotųjį arba šiek tiek perkaitintą garą, naudojamą technologiniams tikslams, pav., garo mašinai sukti
• šildymo garo katilas, gaminantis sotųjį garą šildymo tikslams.

Svarbiausi parametrai

• Katilo našumas – pagamintas per laiko vienetą garo kiekis
• garo slėgis
• temperatūra
• naudingumo koeficientas.

Istorija

Garo katilą 1680 m. išrado D. Papinas (Prancūzija).