Baskomo afera
Baskomo afera vadinamas JAV armijos leitenanto Džordžo Baskomo sukeltas konfliktas su apačių vadu Kočizu tapęs viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių prasidėjo 25 metus trukę „Apačių karai“.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1861 m. kojoterai iš Džailos (nepriklausę apačių gentims) užpuolė Džono Vardo (John Ward) ūkį. Pagrobė keletą gyvulių ir metisą berniuką – 12-a metį Vardo posūnį Feliksą Vardą (Felix Ward).[1] Džonas Vardas apie apiplėšimą pranešė artimiausiam kariniam postui, Buchano forto viršininkui pulkininkui leitenantui Morisonui, kuris pasiuntė leitenantą Džeromą Baskomą su dideliu pėstininkų būriu išlaisvinti vaiką.
Baskomas ir jo kariai neatskyrė, kurios genties atstovai įvykdė apiplėšimą. Baskomas nusprendė, kad tai apačių darbas. Morisonas įsakė Baskomui naudoti visas reikiamas priemones ir nubausti grobikus bei išlaisvinti vaiką.[2] 1861 m. vasario 3 d. Baskomas, Vardas ir 54 pėstininkai atvyko į Apačių perėją, kur sutiko seržantą Danielių Robinsoną (Daniel Robinson), lydėjusį juos visos ekspedicijos metu. Baskomas išsiuntė laišką Kočizui kviesdamas susitikti. Manydamas, kad bus svarstomas koks nereikšmingas klausimas, Kočizas pasiėmė kartu penkis savo šeimos narius – brolį, du sūnėnus, vieną giminaitę ir vaiką.[3] Atvykus apačiams ir suėjus į Baskomo palapinę, 12 kareivių ją apsupo ir leitenantas apkaltino Kočizą plėšimu bei pareikalavo grąžinti gyvulius ir berniuką. Kočizas buvo girdėjęs apie pagrobimą ir paaiškino, kad tai kojoterų iš Džailos darbas. Jis pareiškė, kad jie šiuo metu jau greičiausiai bus prie Juodųjų kalnų. Kočizas siūlėsi net organizuoti išpirkimą.[4]Tačiau Baskomas, nieko neišmanydamas apie apačių garbės supratimą, laikėsi savo, liepė suimti vadą ir jo giminaičius bei pareiškė juos laikysiąs įkaitais tol, kol nebus grąžinti gyvuliai ir berniukas.
Kočizui pavyko pasprukti perpjovus palapinės brezentą. Jis buvo nesunkiai sužeistas į koją.[5] Vado giminės liko nelaisvėje, tad norėdamas juos išvaduoti su savo kariais Baterfildo kelyje vasario 5 d. paėmė į nelaisvę tris baltuosius ir mėgino juos iškeisti į saviškius. Leitenantas sutiko tik su sąlyga, kad Kočizas grąžins dar ir pagrobtus gyvulius ir berniuką.[6]
Įtūžęs dėl to, kad Baskomas juo netiki, Kočizas vasario 7 d. atakavo Apačių perėjos pašto stotyje įsikūrusį kareivių būrį. Tačiau leitenantas ir po to nesutiko grąžinti įkaitų. Apačiai nužudė paimtus amerikiečių belaisvius – nukankino juos ietimis, šį paprotį apačiai perėmė iš ispanų. Po kelių dienų leitenantas Baskomas pakorė visus Kočizo giminaičius ir grįžo į fortą.
Momentas, kai Kočizas aptiko nužudytus savo giminaičius vadimas momentu, kai indėnai (tiksliau čirikavų apačiai) savo neapykantą ispanams pakeitė neapykanta amerikiečiams.[7] Kočizas prisijungė prie kito garsaus apačių vado Mango Colorado ir keršydamas rengė daugybę išpuolių prieš amerikiečių kolonistus, kurie virto 25-ių metų trukmės Apačių karais.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sweeney, Edwin R., Cochise: Chiricahua Apache Chief (Oklahoma: University of Oklahoma Press, 1991), 144.
- ↑ Sweeney, Cochise: Chiricahua Apache Chief, 146.
- ↑ Braunas, Dy, Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny (Vilnius: Mintis, 1984), 186 pls.
- ↑ Braunas, Dy, Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny (Vilnius: Mintis, 1984), 186 pls.
- ↑ Roberts, Once They Moved Like The Wind: Cochise, Geronimo, and the Apache Wars, 23.
- ↑ Braunas, Dy, Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny (Vilnius: Mintis, 1984), 187 pls.
- ↑ Brown, Dee, Bury My Heart At Wounded Knee (New York: Henry Holt and Company, 1970), 194
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- https://web.archive.org/web/20010823010553/http://jeff.scott.tripod.com/bascom.html
- http://www.militaryhistoryonline.com/civilwar/southwest/bascom.aspx Archyvuota kopija 2019-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.discoverseaz.com/History/Bascom.html
| |||||||||||||||||