Boeing
| | |
| Pramonė | Aviacinė-kosminė, gynybinė |
|---|---|
| Įkurta | 1916, Sietlas, Vašingtono valstija, JAV |
| Centrinė būstinė | Čikaga, Ilinojaus valstija, JAV |
| Svarbiausi darbuotojai | William Boeing (įkūrėjas) Dave Calhoun (vadovas ir prezidentas, nuo 2020 m.)[1] |
| Produkcija | Komerciniai oro laineriai Kariniai orlaiviai Ginkluotė Kosminės sistemos |
| Darbuotojų | 161 133 (2020 m. sausis)[2] |
| Padaliniai | Boeing Capital Boeing Commercial Airplanes Boeing Defense, Space & Security Boeing Phantom Works Boeing Shared Services Group |
| Tinklalapis | Boeing.com |
„The Boeing Company“ arba tiesiog „Boeing“ – JAV aviacinė-kosminė ir gynybos korporacija, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Įregistruota 1916 m. liepos 15 d. Sietle, Vašingtono valstijoje, kaip „Pacific Aero Products Co.“, 1917 m. gegužės 9 d. tapo „Boeing Airplane Company“. 2001 m. spalio mėn. perkėlė savo centrinę būtinę iš Sietlo į Čikagą.
„Boeing“ yra didžiausia pasaulyje orlaivių gamintoja pagal gaunamas pajamas. Taip pat įmonė yra antra pagal pajamas gaunamas iš karinės pramonės užsakymų pasaulyje bei[3] didžiausia JAV eksportuotoja pagal dolerio vertę.[4]
Kompanijos akcijos parduodamos Dow Jones Industrial Average biržoje.
2013 m. įmonės pardavimai siekė 86,623 milijardo $ ir pagal „Fortune“ 500 sąrašą buvo 30-ta, o „Fortune Global 500“ užėmė 95 vietą. Taip pat tais pačiais metais labiausiai gerbiamų organizacijų sąraše „Boeing“ pelnė 26 vietą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1910 m. kovą šalia Sietlo orlaivių pionierius William Boeing nusipirko vietą gamyklai, kuri vėliau tapo pirmąja įmonės gamykla. 1916 m. kompanijos veikla buvo perkelta į Sietlą „Pacific Aero Products Co“ pavadinimu. Jeilio universitete studijavęs W. Boeing pradžioje dirbo medienos kirtimo pramonėje, kuri buvo labai pelninga bei davė konstruktoriui puikių žinių apie medienos apdirbimą. Šios žinios jam leido puikiai išnaudoti medieną lėktuvų gamybai. Kompanija liko Sietlo mieste dėl gerų eglių tiekimo sąlygų.[5]
W. Boeing savo atskirą kompaniją įkūrė keli mėnesiai po pirmojo Boeing Model 1 lėktuvo skrydžio. Pastarasis modelis buvo gamintas su kolega inžinieriumi George Conrad Westervelt.
1917 m. gegužės 9 d. kompanija buvo pavadinta „Boeing Airplane Company“ vardu. Vėliau tais pačiais metais JAV įstojo į I pasaulinį karą, o tai puikiai išnaudojo W. Boeing suprasdamas, kad šaliai reikės orlaivių. Taigi, kompanija išsiuntė du vandens lėktuvus Boeing Model 2 kariuomenei. Pastaroji vėliau dar užsakė 50 modelių. Tuo pačiu kompanija perkėlė savo darbus į naująją didesnę gamyklą Sietlo mieste.
Po karo daug naudotų ir pigių karo lėktuvų užpildė komercinę aviaciją, tad orlaivių gamintojoms labai sumažėjo užsakymų. Kai kurios bendrovės bankrutavo, tuo tarpu „Boeing“ ėmėsi gaminti kitus produktus (baldus, drabužines, plokščio dugno valtis).
1919 m. savo pirmąjį skrydį atliko kompanijos valties tipo lėktuvas Boeing Model 6. Vėliau per 8 metus šis lėktuvas reguliariai skraidino tarptautines pašto siuntas tarp JAV ir Kanados. 1920 m. gegužės 24 d. kompanijos dvisparnis lėktuvas Boeing Model 8 perskrido Reinyro kalną ir tapo pirmuoju tai padariusiu orlaiviu.
1928 m. kompanija pagamino pirmąjį tik keleivių pervežimui skirtą lėktuvą Boeing 80. Jis talpino 12 keleivių.
1933 m. „Boeing“ pristatė pirmąjį naujų laikų keleivinį oro lainerį Boeing 247. Iš viso jų buvo pagaminta 75 vienetai. Tuo pačiu šis modelis tapo pirmuoju dviejų variklių orlaiviu galinčiu skristi veikiant tik vienam iš jų.
1934 m. JAV vyriausybė uždraudė lėktuvų gamintojams ir avialinijoms priklausyti tai pačiai kompanijai, tad „Boeing“ buvo padalinta į tris organizacijas – „Boeing Airplane Company“, „United Airlines“ ir „United Aircraft Corporation“. Taip pat W. Boeing pardavė savo turėtas akcijas ir pasitraukė iš šio verslo. Naujuoju vadovu tapo Claire Egtvedt, kuris pirmenybę teikė didelių lėktuvų gamybai.
1939 m. savo skrydžius pradėjo ilgų nuotolių vandens lėktuvas Boeing 314 Clipper. Tuo metu jis buvo didžiausias keleivinis lėktuvas, talpinantis iki 90 keleivių. Po metų juo buvo pradėti vykdyti reguliarūs transatlantiniai skrydžiai tarp JAV ir JK.
1938 m. kompanija pagamino Boeing 307 Stratoliner modelį. Jis tapo pirmuoju komerciniams skrydžiams naudojamu lėktuvu, turinčių slėgiui atsparią kabiną. Šis modelis galėjo skristi 6 100 m aukštyje, išvengiant netinkamų skrydžiui oro sąlygų.
II pasaulinio karo metu kompanija vykdė didelius bombonešių užsakymus JAV karinėms oro pajėgoms. Populiariausi buvo Boeing B-17 Flying Fortress ir Boeing B-29 Superfortress modeliai.
Šeštajame dešimtmetyje aviacijos technologijos pradėjo sparčiai tobulėti ir su jomis bandė spėti „Boeing“ kompanija. Vienas tokių gaminių tapo viena pirmųjų valdoma trumpų nuotolių balistinė raketa, skirta priešų orlaiviams naikinti. Kaip tik tuo metu išryškėjo Šaltasis karas, tad kompanija savo trumpų nuotolių raketas perdarė į tarpkontinentines.
1958 m. „Boeing“ į rinką išleido 4 variklių, 156 vietų Boeing 707 reaktyvinį oro lainerį. Jis tapo pirmuoju JAV komerciniu oro laineriu. Iš karto po to JAV tapo pagrindine keleivinių oro lainerių rinka pasaulyje. Po kelerių metų įmonė išleido greitesnį Boeing 720 lainerį.
1967 m. kompanija pradėjo gaminti trumpų ir vidutinių nuotolių dviejų variklių Boeing 737 orlaivius. Šis modelis tapo pačiu populiariausiu ir labiausiai parduodamu komerciniu laineriu visame pasaulyje.[6] 2006 m. visame pasaulyje vienu metu ore buvo 1 250 tokio tipo lėktuvai, kas penkias sekundes po du tokius orlaivius leidosi ir kilo.[7]
1970 m. įmonė į rinką išleido dar vieną sėkmingą savo gaminį – plataus fuzeliažo, dvigubo denio Boeing 747. Šis lėktuvas tapo pirmuoju plataus fuzeliažo orlaiviu pasaulyje. Jis gali nuskristi iki 13 450 km atstumą, talpinti 660 keleivių. Iki 2005 m. šis modelis buvo didžiausias komerciniams skrydžiams naudojamas orlaivis pasaulyje. Vėliau jį aplenkė prancūzų gaminamas Airbus A380.
Nuo Tarptautinės kosminės stoties veikos pradžios 1998 m. „Boeing“ yra viena pagrindinių šio projekto komponentų gamintoja.
2005 m. rinkoje pasirodė kuro papildymo ore orlaivis Boeing KC-767. Jį pradėjo naudoti Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos.
2005 m. Boeing 777 orlaivis pademonstravo puikias galimybes įveikti ypač ilgas distancijas. Tų pačių metų lapkričio 10 d. šis orlaivis pasiekė ilgiausio skrydžio be sustojimo rekordą – iš Honkongo į Londoną orlaivis skrido 21 601 km ir tai padarė per 22 val. 41 min.
Naujausias kompanijos orlaivis yra 2011 m. rinkoje pasirodęs ilgų nuotolių, vidutinio dydžio dviejų variklių Boeing 787 Dreamliner. Lėktuve telpa nuo 210 iki 330 keleivių. Kompanija teigia, jog šis lėktuvas yra pats taupiausias iš visų jos gaminių. Tai yra pats pirmasis komercinis lėktuvas, kurio gamyboje naudotos daugiausia tik kompozicinės medžiagos. Šis modelis yra 20 procentų efektyvesnis ir taupesnis už savo pirmtaką 767.
2014 m. balandį Boeing nusprendė iki metų pabaigos uždaryti Long Byčo gamyklą. Šioje gamykloje buvo gaminami kariniai Boeing C-17 Globemaster III orlaiviai. Paskutinis jų (nr. 276) iš šios vietos išriedėjo 2015 m. Oficialiai gamyklos vieta uždaryta 2015 m. vasarį ir iki balandžio tam tikros jos dalys buvo parduotos aukcione.[8]
2015 m. liepos 1 d. ilgametį įmonės vadovą James McNerney pakeitė Dennis Muilenburg.[9]
Padaliniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinė „Boeing“ kompanija turi šiuos padalinius:
- Boeing Capital
- Boeing Commercial Airplanes
- Boeing Defense, Space & Security (anksčiau vadinosi Boeing Integrated Defence Systems)
- Boeing Phantom Works
- Boeing Shared Services Group
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Contact Us
- ↑ General Info
- ↑ Top 100 for 2014 Archyvuota kopija 2014-08-12 iš archive.today
- ↑ Boeing says it’s flying high despite recession
- ↑ The tale of Boeing’s high-risk flight into the jet age
- ↑ PICTURES: 6,000 and counting for Boeing’s popular little twinjet
- ↑ THE 737 STORY: Little wonder
- ↑ Boeing C-17 Production to End This Summer in Long Beach
- ↑ The new Boeing CEO started as an intern at the company
| |||||
