Pereiti prie turinio

Albanijos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albanijos vėliava
Flamuri i Shqipërisë
Naudojimas Nacionalinė vėliava
Santykis5:7
Priimta1992 m. balandžio 7 d.
AprašasRaudonos spalvos audeklas, kurio viduryje – juodas dvigalvis erelis
SukūrėSadik Kaceli

Albanijos vėliava (alb. Flamuri i Shqipërisë) – vienas oficialių Albanijos valstybės simbolių. Vėliava – raudonos spalvos audeklas, kurio viduryje – juodas dvigalvis erelis.

Jis paimtas iš Albanijos nacionalinio didvyrio Gregorijaus Kastrijoto (dar žinomo kaip Skanderbegas), XV amžiuje vadovavusio albanų sukilimui prieš Osmanų imperiją ir trumpam iškovojusiam nepriklausomybę (14431478), antspaudo. Spėjama, kad Skanderbego erelis paveldėtas iš Bizantijos imperijos herbo. Erelis turi 25 plunksnas, simbolizuojančias 25 metus, kuriuos Skanderbergas kovojo prieš turkus ir 25 Skanderbego surengus mūšius prieš juos.

1911 metais Dede Gjon Luli, būdamas su savo vyrais tarp dviejų frontų (su slavais ir turkais), šiaurės Albanijos Alpėse nuo Deçic viršūnės paskelbė Albanijos nepriklausomybę. Tai buvo pirmas kartas po 500 metų, kai buvo iškelta Albanijos valstybinė vėliava. 1912 Vloroje Albanijos buvo oficialiai paskelbta nepriklausomybė. Albanijos Karalystės ir komunistinės Albanijos laikais buvo naudota vėliava labai panaši į dabartinę. Pirmojoje virš erelio buvo pavaizduotas Skanderbego šalmas, antrojoje – raudona žvaigždė su geltonu apvadu. Dabartinė vėliava oficialiai patvirtinta 1992 metų balandžio 7 dieną.

Tokią pačią vėliavą, kaip tautinę vėliavą naudoja Kosovo ir Makedonijos albanai.

Albanijos prekybos ir karinė jūrų vėliava skiriasi nuo valstybinės vėliavos. Prekybos vėliavą sudaro trys horizontalios juostos: raudona, juoda ir raudona. Karinė jūrų vėliava panaši į valstybinę vėliavą, tačiau čia erelis pavaizduotas baltame fone, o apatinėje vėliavos dalyje yra raudona juosta.