Abraham Bloemaert
| Abraham Bloemaert | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1566 m. gruodžio 25 d. Gorinchemas |
| Mirė | 1651 m. sausio 27 d. (84 metai) Utrechtas |
| Tautybė | olandas |
| Veikla | tapytojas, grafikas |
Abrahamas Blumartas (ol. Abraham Bloemaert, 1566 m. gruodžio 25 d. – 1651 m. sausio 27 d.) – olandų XVI−XVII a. tapytojas ir grafikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Abrahamas Blumartas gimė 1566 m. Gorincheme. Jo tėvas Cornelis Bloemaert buvo architektas, skulptorius, dailininkas, mokytojas. Abrahamo vaikystėje šeima persikraustė į Utrechtą. Abrahamas Blumartas trejus metus, apie 1581-83 m., praleido Paryžiuje. Utrechte ir Paryžiuje Blumartas mokėsi bent pas 4 skirtingus dailininkus, neskaitant tėvo. 1591 m. keliavo į Amsterdamą, kur tėvas buvo paskirtas architektu. 1592 m. vedė 20 metų vyresnę katalikę Judith van Schonenburch. Prancūzijoje Blumartas persiėmė manierizmo ir Fontenblo mokyklos stilistinėmis tendencijomis. Protestantiškoje Nyderlandų dalyje (Olandijoje) Blumartas buvo aršiu kataliku.[1] Jam daug darbų užsakinėjo katalikų bažnyčios iš katalikiškų pietinių Nyderlandų. 1599 m. mirė Blumarto pirmoji žmona, su kuria jis nesusilaukė vaikų, ir Blumartas tais pačiais metais vedė Gerarda de Roij, turtingo aludario dukterį. Su ja susilaukė bent 8 vaikų. Apie 1600 m. Blumartas pradėjo teikti daugiau reikšmės peizažams.[2]
1611 m. Blumartas prisidėjo prie naujos dailininkų gildijos steigimo Utrechte, kurios vyresniuoju buvo išrinktas 1618 m.[3] Tais pat metais princas Mauricas išvaikė miesto tarybą, katalikų šalininkai buvo pašalinti iš vadovaujančių postų. Nepaisant to, sekantis dešimtmetis buvo pats sėkmingiausias Blumartui, kaip menininkui.[4] Jam darbų užsakinėjo princas Frederikas Hendrikas Oranietis (nuo 1625 m.). Jo dirbtuvėje apsilankė Rubensas (1627 m.), Bohemijos karalienė Elžbieta Stiuart. Apie 1620 m. iš Italijos grįžo buvęs Blumarto mokinys Gerrit van Honthorst, kuris paskleidė karavadžizmo stilistikos bruožus Utrechte. Karavadžizmu persiėmė kitas garsus Blumarto mokinys Hendrick ter Brugghen. Blumartas taip pat persiėmė naujomis meno tendencijomis, derino manieristinį ir baroko vaizdavimą. Viso Blumartas paliko apie 200 paveikslų, 1500 piešinių, 600 graviūrų. Jo keturi sūnūs − Hendrick, Frederick, Cornelis ir Adriaan − tapo žinomais Utrechto tapytojais ir grafikais, dažnai kūrė graviūras pagal tėvo paveikslus. Abrahamas Blumartas mirė 1651 m. sausio 27 d. Utrechte. Palaidotas Šv. Kotrynos bažnyčioje (Catharijnekerk). Jis turėjo daug mokinių, kurie tapo žinomais dailininkais. Juos įtakojo ir pats buvo paveiktas jų, kaip Gerrit van Honthorst ir Hendrick ter Brugghen. Blumartas buvo universaliu menininku − tapė mitologines, religines, buitines scenas, peizažus, portretus. Taip pat kūrė gobelenus, vitražus.[5]
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Merkurijus, Argas ir Ijo“ (apie 1592, Centrinis Utrechto muziejus)
-
-
„Peizažas su Šv. Jono Krikštytojo mokiniais“ (apie 1600, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
-
-
„Fleitistas“ (1621, Centrinis Utrechto muziejus)
-
„Venera ir Adonis“ (1632, Kopenhagos valstybinis meno muziejus)
-
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Amsterdamo valstybinio muziejaus informacija Archyvuota kopija 2013-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ J. Paul Getty muziejaus informacija
- ↑ Walter A. Liedtke. „Dutch Paintings in the Metropolitan Museum of Art, Volumes 1-2“. New York, -2007. p.41
- ↑ Walter A. Liedtke. „Dutch Paintings in the Metropolitan Museum of Art, Volumes 1-2“. New York, -2007. p.41
- ↑ J. Paul Getty muziejaus informacija
