Andrius Sakaitis
| Andrius Sakaitis | |
|---|---|
| Sakaičiai | |
| |
| Pomiano herbas | |
| Mirė | 1465 m. |
| Tėvas | Stanislovas Sakas |
| Vaikai | Bagdonas Andriejaitis Sakaitis, Jurgis, Mykolas |
Andrius Sakaitis (lenk. Andrzej Sakowicz, m. 1465 m.) – vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Dubingių ir Medilo seniūnas, Smolensko ir Polocko vietininkas, Trakų vaivada. Tėvoninės valdos – Nemenčinė, Hruzdovas, Medilas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Horodlės unijos signataro, Dubingių seniūno Stanislovo Sako vienas iš 7 sūnų.
Pirmą kartą paminėtas 1432 m. Švitrigailos ir Kryžiuočių ordino paliaubų akte. Kovų dėl LDK sosto metu iš pradžių buvęs Švitrigailos šalininku, po Ašmenos mūšio perėjo Žygimanto Kęstutaičio pusėn.
1434 m. mūšyje prie Kopačo (Ašmenos pavietas) tik per stebuklą likęs gyvas ir už tai dėkodamas Dievui, Andrius Sakaitis tais pat metais dotavo Vilniaus katedros šv. Stepono ir šv. Lauryno altorių, o vėliau pastatė dviejus maldos namus: 1443 m. bažnyčią ir 1448 m. cerkvę savo tėvonijoje Hruzdove (Ašmenos pavietas). 1434–1435 m. m. Andrius Sakaitis ėjo Dubingių seniūno pareigas.
1440 m. Žygimantas Kęstutaitis atšaukė Smolensko vietininką Joną Goštautą, o jo vieton paskyrė Andrių Sakaitį.
Kai 1440 kovą kunigaikščio Jono Čartoriskio vadovaujami sąmokslininkai Trakuose nužudė Žygimantą Kęstutaitį, Lietuvos didikai (Jonas Goštautas, Jurgis Alšėniškis, Žemaitijos seniūnas Kęsgaila, Andrius Sakaitis ir kt.), skubiai susirinkę Alšėnuose, nutarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą pasiūlyti Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio jaunesniajam broliui Kazimierui, tuo metu teturėjusiam 13 metų. Reali valdžia LDK perėjo Ponų tarybai, kurios nariu buvo ir Andrius Sakaitis.
Tais pačiais 1440 Smolenske kilo maištas, po susirėmimų Andrius Sakaitis pasitraukė iš miesto, o miesttiečiai savo kunigaikščiu išsirinko Algirdo anūką Jurgį Lengvenaitį. Ponų taryba siuntė kariuomenę maištui numalšinti, tačiau tai pavyko tik antruoju žygiu, gruodžio mėnesį. Jurgis Lengvenaitis ir smolenskiečiai buvo įveikti, o Andrius Sakaitis vėl tapo Smolensko vietininku.
1445 m., jau po paskyrimo Polocko vietininku (1444–1458 m. m.), buvo vienu iš lietuvių kariuomenės vadų kovose prieš Maskvą, kuri su totorių pagalba tuo metu bandė užimti LDK priklausiusią Viazmą.
1454 m. Andrius Sakaitis pastatė bažnyčią Senajame Medile, nuo 1479 m. atitekusiame Radviloms, Andriaus anūkei Elžbietai ištekėjus už Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos.
Nuo 1459 m. Andrius Sakaitis – Trakų vaivada. Mirė 1465 m.
Turėjo dukrą ir 3 sūnus, kurių žymiausias – Bagdonas Andriejaitis, valdovo ir didysis maršalka, Brėslaujos seniūnas, Polocko vietininkas, Trakų vaivada.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Goštautas |
 1440 |
Po to: Simonas Jamantaitis |
| Prieš tai: Jonas Gojcevičius |
 1444-1458 |
Po to: Petras Mangirdaitis |
| Prieš tai: Jonas Manvydas |
 1459–1465 |
Po to: Jonas Vėževičius |
| ||||||||||
| ||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rimvydas Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a., Vilnius, Aidai, 2003
- Ewa Kelma, Ród Sakowiczów i jego majętności w XV i pierwszej połowie XVI wieku, Lituano-slavica posnaniensia, t. 3, Poznan, 1989
| |||||||||||||||||||||||