Antanas Merkys

Antanas Merkys

Gimė	1887 m. sausio 20 d. Bajorai, Skapiškio valsčius
Mirė	1955 m. kovo 5 d. (68 metai) Malenkai, Vladimiro sritis
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Tėvas	Karolis Merkys
Motina	Ona Plukaitė-Merkienė

Veikla	teisininkas, politikas
Partija	Lietuvių tautininkų sąjunga

Alma mater	1918 m. Kijevo universitetas

Vikiteka	Antanas Merkys

Antanas Merkys (1887 m. sausio 20 ar vasario 1 d. Bajoruose, Skapiškio valsčius – 1955 m. kovo 5 d. Malenkuose, Vladimiro sritis, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras pirmininkas.

Biografija

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, studijavo teisę Tartu universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 m. buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. 1918 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.

1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Krašto apsaugos ministerijos juridinio skyriaus vedėjas. Krašto apsaugos ministras trijuose kabinetuose – Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. rugpjūčio 21 d.), Augustino Voldemaro (1926 m. gruodžio 17 d. – 1927 m. rugpjūčio 9 d.).

Įsteigė Varnių koncentracijos stovyklą. 1922 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927–1932 m. Klaipėdos gubernatorius, vėliau advokatas. Nuo 1934 m. sausio 2 d. iki 1939 m. Kauno burmistras (pakeitė liaudininką Joną Vileišį). 1934–1940 m. Miestų sąjungos pirmininkas.

1936–1940 m. Seimo narys. 1939 m. rudenį – Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai. 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas. Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 m. birželio 15 d. – 1940 m. birželio 17 d.).

Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti į Švediją, bet Rygos oro uoste sulaikytas NKVD, suimtas, liepos 17 d. su šeima ištremtas. Vežiotas po įvairius kalėjimus. 1952 m. gavo 25 metus kalėjimo Vladimire. Kartu su kitais Baltijos šalių politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, Juozas Urbšys nr. 5, Aleksandras Stulginskis nr. 30 ir kt.). 1954 m. A. Merkys suteikus malonę paleistas, bet 1955 m. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje mirė.^[1]

A. Merkio kenotafas Petrašiūnų kapinėse^[2]

Įvertinimas

1927 m. Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas
1938 m. DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas (1938 02 16)
1928 m. DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1928 02 16)
1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis Nr.1428
1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis
1938 m. Šaulių žvaigždės ordinas
1939 m. Šaulių žvaigždės medalis
1937 m. Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas
1939 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius
1934 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 2-ojo laipsnio kryžius
1934 m. Skautų Gedimino vilko ordinas
1934 m. Skautų Svastikos ordinas
1935 m. Belgijos Leopoldo II 1-ojo laipsnio ordinas
1935 m. Italijos Karūnos 2-ojo laipsnio ordinas
1937 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas

Atminimo įamžinimas

Atminimo lenta Klaipėdoje^[3]
Paminklinė plokštė Kaune^[4]

Antano Merkio gimtinės vieta Bajorų kaime (Skapiškio sen., dab. Kupiškio r.) 1995 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (u. k. 21539 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.), 2005 m. LR kultūros ministro įsakymu pripažinta valstybės saugoma.^[5] 2018 m. įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.^[6]

Šaltiniai

↑ Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.
↑ „Antanas Merkys“. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kauno apskrities viešoji biblioteka. 2004 m.
↑ https://www.klaipedainfo.lt/lankytinos-vietos/atminimo-lenta-antanui-merkiui/^{[neveikianti nuoroda]}
↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS Archyvuota kopija 2019-08-14 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“. 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=rivwzvpvg&documentId=ec9d7c627bd311e89188e16a6495e98c&category=TAD

Nuorodos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Antanas Merkys Archyvuota kopija 2020-08-07 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos Respublikos Seimas. Antanas Merkys
„DIRBĘS SAVO MYLIMOS ŠALIES LABUI“
Virtualios parodos. Vytautas Merkys Archyvuota kopija 2021-06-17 iš Wayback Machine projekto.
Valstybinė opozicija ir politinė krizė Lietuvoje 1940 m. okupacijos išvakarėse

Politinis postas
Prieš tai: Karolis Žalkauskas	Klaipėdos krašto gubernatorius 1927–1932 m.	Po to: Vytautas Jonas Gylys
Prieš tai: Antanas Gravrogkas	Kauno miesto Burmistras 1934–1939 m.	Po to: Steponas Rusteika
Prieš tai: Jonas Černius	Lietuvos ministras pirmininkas 1939–1940 m.	Po to: Justas Paleckis
Prieš tai: Antanas Smetona	Laikinasis Lietuvos prezidentas 1940 m.	Po to: Justas Paleckis

[1] Istorija. „Veidas“, 2008, 41 p.

[2] „Antanas Merkys“. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kauno apskrities viešoji biblioteka. 2004 m.

[3] ttps://www.klaipedainfo.lt/lankytinos-vietos/atminimo-lenta-antanui-merkiui/^{[neveikianti nuoroda]}

[4] ttp://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MERKYS%20ANTANAS Archyvuota kopija 2019-08-14 iš Wayback Machine projekto.

[5] „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“. 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[6] ttps://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=rivwzvpvg&documentId=ec9d7c627bd311e89188e16a6495e98c&category=TAD

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]