Chunino departamentas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Chunino departamentas Departamento de Junín
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Huankajas
Provincijos	9
Apygardos	123
Gyventojų (2020 m.)	1 361 467
Plotas	44 409 km²
Tankumas (2020 m.)	31 žm./km²
Vikiteka	Chunino departamentasVikiteka

Chunino departamentas (isp. Departamento de Junín, keč. Hunin suyu) – departamentas Peru centrinėje dalyje. Šiaurėje ribojsi su Pasko, rytuose – su Ukajalio, pietuose – su Kusko, Ajakučo, Uankavelikos, vakaruose – su Limos departamentais. Administracinis centras – Huankajas.

Istorija

Pirmieji dabartinio Chunino departamento gyventojai buvo indėnai pumpusai, atkeliavę iš selvos. Vėliau Mantaro slėnyje įsikūrė huankai (vertėsi medžiokle ir gyvulių auginimu) bei čankai iš Apurimako. Šios gentys aktyviai priešinosi inkams, bet vis vien buvo jų nugalėtos (1460 m. Pačakuteko). Tuo tarpu selvoje atskirai vystėsi kampa ir janeša gentys, kurių inkai neužkariavo ir kurios buvo atrastos tik kolonizacijos metu.

1534 m. ispanų kolonistai Chunine įkūrė pirmąją Peru sostinę Chauchą. XVIII a. vyko Juan Santos Atahualpa vadovaujamas sukilimas. XIX a. vyko nepriklausomybės kovos, kurių vienas svarbiausių epizodų buvo 1824 m. Chunino mūšis. Jame laisvės kovotojų kavalerija, remiama vietinių gyventojų nugalėjo realistus. Chuniniečiai taip pat aktyviai kovėsi vadovaujami Andrés Avelino Cáceres ir Ramiojo vandenyno kare.

Geografija

Chuninas išsidėstęs skitingose geografinėse srityse. Departamento vakarus kerta Andų kalnai, čia iškilusios aukštos snieguotos viršukalnės: Tunšo (5730 m), Antačapis (5700 m), Suljkonas (5650 m), Uajtapaljana (5557 m). Toliau į rytus driekiasi Andų plokščiakalnis – Altiplanas, išraižytas gilių upių slėnių. Rytuose kalnai leidžiasi į selvą. Čia kalnų šlaitai apaugę aukštosiomis džiunglėmis (Rupa-Rupa), dažnai tvyro rūkai. Svarbiausios upės – Mantaras, Apurimakas (Ene, Tambo), Perenė, Čančamajas. Telkšo vienas didžiausių šalyje Chunino ežeras.

Klimatas sieroje (Anduose) šaltas ir sausas, su dideliais dienos ir nakties temperatūrų svyravimais. Lietingasis sezonas trunka nuo lapkričio iki balandžio. Selvoje klimatas karštas ir drėgnas, daugiausia kritulių iškrenta gruodžio-kovo mėnesiais.

Ekonomika

Chauchos katedra

Vystomas daugiausia žemės ūkis; Mantaro slėnyje auginamos bulvės, kukurūzai, pupos, Čančamajo slėnyje – kava, vaisiai, kertama mediena. La Mersede auginamos unkarijos (vilkakora), citrusai, persėjos, kiti vaisiai. Gyvulininkystė ir pieno pramonė. La Oroja kartu su Pasko departamento Sero de Pasko miestu yra svarbiausi šalyje metalų gavybos ir metalurgijos pramonės centrai. Elektrą tiekia La Orojos ir Maplaso hidroelektrinės.

Turizmas

Chunino departamente gausu turistinių objektų. Kalnų šlaitais driekiasi Inkų kelias. Mantaro slėnyje telkšo vaizdinga Pakos lagūna. Kolonijine architektūra žymūs miestai yra Chaucha, Tarma, Santa Rosa de Okopa. Selvoje turistus traukia indėnų ašaninkų kultūros draustinis, esantis Gran Pachonalio srityje. Gamta saugma Pui-Pui nacionaliniam miške, Otiši nacionaliniame parke.

Administracinis skirstymas

Chunino departamentas padalintas į 9 provincijas. Sliaustuose pateiktas administracinis centras.

• Huankajaus provincija (Huankajus)
• Konsepsjono provincija (Konsepsjonas)
• Čupakos provincija (Čupaka)
• Chauchos provincija (Chaucha)
• Tarmos provincija (Tarma)
• Jauli provincija (La Oroja)
• Chunino provincija (Chuninas)
• Čančamajaus provincija (La Mersedas)
• Satipo provincija (Satipas)