1549 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 2 d. – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas (m. 1616 m.).
Nedatuota
- Jonas Stanislovaitis Kęsgaila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas (m. 1594 m.).
- Stanislovas Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų (m. 1619 m.).
- Teodoras Frederikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, valstybės ir karinis veikėjas (m. 1621 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 28 d. – Aleksandras Chodkevičius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (g. 1475 m.).
- Lapkričio 1 d. – Johanesas Brysmanas, vokiečių protestantų teologas, daktaras, bažnyčios reformatorius, Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Livonijos pamokslininkas, pranciškonas (g. 1488 m.).
Nedatuota
- Mykolas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas (g. 1499 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kovo 11 d. – Chuanas de Salsedas, ispanų keliautojas ir karvedys. Vadinamas paskutiniu konkistadoru (m. 1576 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuota
- Abu Alabas Achmadas ibn Mahometas, nuo 1526 – 1545 m. ir 1547 – 1549 m. Vatasidų dinastijos Maroko sultonas.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lapkričio 10 d. – Popiežius Paulius III (g. 1468 m.), popiežiaus pareigas ėjo nuo 1534 m. spalio 13 d.[1][2]