Švedijos Estija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
šved. Hertigdömet Estland Estijos kunigaikštystė | |||||
Švedijos imperijos dalis | |||||
| |||||
| |||||
Kunigaikštystė (geltona) XVII a. | |||||
Sostinė | Revalis | ||||
Kalbos | Švedų kalba | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Istorija | |||||
- Vilniaus sutartis | 1561 m., 1561 | ||||
- Ništato taika | 1721 m. | ||||
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė (šved. Hertigdömet Estland), dar vadinama Švedijos Estija – Švedijos imperijos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1721 m. dabartinėse šiaurės Estijos teritorijose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nusilpus Livonijos konfederacijai, 1561 m. ji buvo padalinta tarp Livonijos karo laimėtojų. Švedijos karalystė gavo šiaurines Livonijos teritorijas, kurios iki 1346 m. priklausė Danijai (kaip Danijos Estija). Švedija čia atkūrė viduramžių danų kunigaikštystę. 1581 m. ji taip pat prisijungė buvusias Ozelio-Vikos vyskupijos teritorijas ir Hyjumos salą.
Kunigaikštystės didžiąją dalį gyventojų sudarė estiškai kalbantieji (80 proc.), tačiau visą valdžią rankose laikė Baltijos vokiečiai bei suvokietėję danai. Į teritorijas lėtai kelėsi švedai, kurie kolonizacijos pabaigoje sudarė apie 10 % gyventojų (12 tūkst.).
Kunigaikštystė buvo perduota Rusijos imperijai po Šiaurės karo pralaimėjimo. 1721 m. Ništato taika ji, kaip ir Švedijos Ingrija bei Švedijos Livonija perėjo Rusijos valdžion ir paversta Estijos gubernija.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gubernatoriai (1561–1674)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1561–1562 Lars Ivarsson Fleming
- 1562–1562 Henrik Klasson Horn
- 1562–1564 Svante Stensson Sture
- 1564–1565 Hermann Pedersson Fleming
- 1565–1568 Henrik Klasson Horn
- 1568–1570 Gabriel Kristiernsson Oxenstierna
- 1570–1572 Hans Björnsson till Lepas
- 1572–1574 Claes Åkesson Tott
- 1574–1575 Pontus de la Gardie
- 1576–1578 Karl Henriksson Horn
- 1578–1580 Göran Boije
- 1580–1581 Svante Eriksson Stålarm
- 1582–1583 Göran Boije
- 1583–1585 Pontus de la Gardie
- 1585–1588 Gustaf Gabrielsson Oxenstierna
- 1588–1588 Hans Wachtmeister
- 1588–1590 Gustaf Axelsson Banér
- 1590–1592 Erik Gabrielsson Oxenstierna
- 1592–1600 Göran Boije
- 1600–1601 Karl Henriksson Horn
- 1601–1602 Moritz Stensson Leijonhufvud
- 1603–1612 Anders Larsson till Botila
- 1605–1605 Nils Turesson Bielke
- 1605–1608 Axel Nilsson Ryning
- 1611–1617 Gabriel Bengtsson Oxenstierna
- 1617–1619 Anders Eriksson Hästehufvud
- 1619–1622 Jakob de la Gardie
- 1622–1626 Per Gustafsson Banér
- 1626–1628 Johan de la Gardie
- 1628–1642 Philip von Scheiding
- 1642–1646 Gustaf Gabrielsson Oxenstierna
- 1646–1653 Erik Axelsson Oxenstierna
- 1653–1653 Wilhelm Ulrich
- 1653–1655 Heinrich von Thurn-Valsassina
- 1655–1655 Wilhelm Ulrich
- 1655–1656 Bengt Skytte
- 1656–1656 Wilhelm Ulrich
- 1656–1674 Bengt Horn
- 1674–1674 Johan Christoph von Scheiding
Generalgubernatoriai (1674–1710)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1674–1681 Anders Torstenson
- 1681–1687 Robert Lichton
- 1687–1687 Nils Bielke
- 1687–1704 Axel Julius De la Gardie
- 1704–1706 Wolmar Anton von Schlippenbach
- 1706–1709 Nils Stromberg
- 1709–1710 Carl Gustaf Nieroth
|