Širazas

Širazas شیراز
Širazas. Korano vartai

Širazas 29°37′0″ š. pl. 52°32′0″ r. ilg. / 29.61667°š. pl. 52.53333°r. ilg. / 29.61667; 52.53333 (Širazas)

Laiko juosta: (UTC+3:30) ------ vasaros: (UTC+4:30)

Valstybė	Iranas
Provincija	Farso provincija

Gyventojų (2006)	1 227 311
Plotas	178 km²
Tankumas (2006)	6 895 žm./km²
Altitudė	1 500 m

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Širazas

Širazas (pers. شیراز = Shīrāz) – miestas Irano pietvakariuose, Farso provincijos administracinis centras. Pro miestą teka sezoninė Rudchaneje Choško upė. Širazas yra šeštas pagal dydį šalies miestas, jame gyvena beveik pusantro milijono gyventojų.

Širazas gyvuoja jau daugiau kaip 4000 metų. XIII a. jis tapo Persijos menų, kultūros, mokslo centru, o 1750–1781 m. jame rezidavo Zendų dinastijos valdovai.

Širazas dėl savo kultūrinės reikšmės, gražios aplinkos vadinamas „Persijos kultūros sostine“, „Rožių miestu“, „Sodų miestu“, „Gėlės ir lakštingalos miestu“. Be to, dabar miestas yra ir svarbus ekonominis centras, susijęs su naftos ir elektronikos pramone. Čia veikia pirmoji Irane saulės jėgainė.

Istorija

Etimologija

Pirmą kartą miestas minimas elamitų molio lentelėse, datuojamose 2000 m. pr. m. e. Jose miestas minimas kaip Tiraziš. Senovės Persijos laikais vadintas Širadžišu, o dabartinėje persų kalboje – Širazu. Pasak vietinių autorių, miesto vardas kilęs nuo legendinio valdovo Tahmūro sūnaus vardo.

Priešislaminis laikotarpis

Manoma, kad miestui yra daugiau nei 4000 metų. Jo vakarinėje dalyje rastos elamitų lentelės su miesto užrašu, tačiau galima manyti, kad jau tais laikais jis buvęs didelis miestas. Pasak persų mitologijos, Širazą prieš 7000 metų įkūręs valdovas Tahmūras, bet vėliau miestas buvo sugriautas. Širazo apylinkėse rasti ąsočiai su seniausiomis pasaulyje vyno liekanomis. Joms būtent ir yra ~7000 metų.

Achemenidų laikais per Širazą ėjo keliai tarp Sūzo, Persepolio ir Pasargadų. Persų epe „Šahnamė“ rašoma, kad miestą užvaldęs partų imperatorius Artabanas V. Šioje vietovėje yra Abu Nasro rūmai, pastatyti partų laikais. Valdant Sasanidams, Širazas buvo svarbus regioninis centras, pro jį ėjo keliai tarp Bišapūro, Guro, Istachro.

Islamo laikais

693 m. arabams užkariavus Sasanidų sostinę Istachrą, Širazas pradėjo sparčiau plėstis, tapo provincijos sostine. Valdant Bujidų dinastijai Širazas tapo Bujidų imperijos sostine – pradėtos statyti mečetės, rūmai, biblioteka, išplėstos miesto sienos. Vėliau miestas valdytas ir plėstas Seldžiukų, Chorezmšachų. Tačiau mongolų antpuolio metu miestas nuniokotas ir paverstas Čingischano imperijos valda. 1382 m. Širazą nuniokojo Tamerlanas, kai vietinis šeichas Šodža atsisakė paklusti mongolams.

Bet XIII a. pab. – XIV a. pr. prasidėjo Širazo klestėjimo amžius. Mieste plėtoti menai, mokslas, filosofija – arabų geografai miestą praminė Dar al-‘Elm („Išminties Namai“). Tuo metu mieste gyveno ir kūrė žymūs persų poetai – Saadi, Hafizas, vėliau filosofas Mula Sadra ir kt. XI a. Širaze gyveno vos keli tūkstančiai gyventojų, o XIV a. – 60 tūkst., XVI a. – 200 tūkst.

1504 m. Širazą užkariavo Sefevidų dinastijos pradininkas Ismailas I. Valdant Sefevidams Iranas išliko provincijos sostine, o provincijos valdovas Imamas Koli Chanas pastatė daug prabangių pastatų, panašių į tuos, kurie stovėjo tuometinėje sostinėje Isfahane. Žlugus Sefevidų dinastijai miestas patyrė nuopuolį, buvo puldinėjimas afganų, vyko sukilimai prieš valdovą Nadir Šachą. XVIII a. vid. miestas buvo nuniokotas, daug istorinių pastatų sugriauta, liko tik 50 tūkst. gyventojų.

Persų meno šedevras – Nasiro al Mulko mečetė, pastatyta valdant Kadžarams

Širazas vėl suklestėjo kuomet Karimas Chanas jį 1762 m. pavertė Zendų dinastijos sostine. Įdarbinęs 12 tūkst. darbininkų jis pastatė karališkąją tvirtovę, administracijos pastatus, mečetę, didelį dengtą bazarą. Taip pat atstatytos miesto sienos, įrengta irigacinė sistema. Tačiau Kadžarų dinastijos įkūrėjas Mohamedas Chanas Kadžaras įvykdė perversmą, nuniokojo Širazą ir perkėlė sostinę į Teheraną. Širazas visgi išliko provincijos sostine ir laikėsi iš prekybos tarp žemyno miestų ir Persijos įlankos pakrantės. XIX a. Kadžarai mieste pastatė daug rūmų, šventyklų, įveisė sodų.

1844 m. Širaze gimė Bahajų tikėjimo pradininkas Babas. Jis šiame mieste pradėjo skleisti naują tikėjimą, todėl bahajai Širazą laiko piligrimystės vieta (nors dabar jo lankyti negali dėl bahajų persekiojimo). 1910 m. mieste kilo žydų pogromas – 12 žydų nužudyta, o 6000 turtas buvo išgrobstytas.

1930 m. atidarius Transirano geležinkelį Širazo prekybinė reikšmė sumenko, prekyba persikėlė į Chuzestano uostus. Dėl prasto Pehlevių dinastijos valdymo daug miesto paveldo nukentėjo, buvo sugriauta.

Islamo respublika

Valdant Irano Islamo Respublikai imtasi Širazo paveldo atkūrimo darbų, atkurta tvirtovė, miesto vartai, mauzoliejai. Miestas tapo svarbiu elektronikos, cemento pramonės centru.

Geografija

Širazas įsikūręs pietų Irane, Farso provincijos šiaurės vakaruose. Išsidėstęs žaliuojančioje lygumoje Zagroso kalnų papėdėje, 1500 m aukštyje virš jūros lygio. Širazas yra 919 km į pietus nuo Teherano. Pro miestą teka sezoniškai vandens turinti upė Rudchaneje Choškas, tekanti į miesto šiaurėje esantį druskingą Maharlu ežerą.

Klimatas

Širaze būdingas tropinis klimatas. Vasaros karštos, žiemos vėsios. Kritulių nedaug: vasarą būna ilga sausra, lyja daugiausia sausio-kovo mėnesiais, retkarčiais pasitaiko sniego.

Širazo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	5,3	7,7	11,8	16,2	22,5	27,7	29,8	28,7	24,5	18,4	11,7	6,8	17,59
Krituliai mm	79,8	49,8	48,4	30,6	6,6	0,2	1,0	0,1	0,0	5,2	20,7	63,2	305
Duomenys: Širazo klimatas^[1] 2011 01 08

Gyventojai

2006 m. gyventojų surašymo duomenimis Širaze gyveno 1 204 882 žmonės^[2]. Didžioji dauguma gyventojų yra persai. Mieste taip pat gyvena apie 6000 žydų bendruomenė, tiesa, po Irano islamo revoliucijos didelė dalis išvyko į Vakarus. Yra kelios veikiančios sinagogos.

Širaze taip pat veikia dvi bažnyčios – armėnų ir anglikonų.

Ekonomika

Širazas yra pietų Irano ekonominis centras. Nuo XIX a. antros pusės čia pradėtas intensyvus ekonomikos vystymas, pakeitęs miesto ūkinę struktūrą. 1869 m. atidarytas Sueco kanalas leido lengvai importuoti Europos pramonės produkciją į pietų Iraną ir prisidėti prie modernesnio ūkio suklestėjimo. Širaze išaugo prekybos reikšmė.

Dabar Širazo apylinkėse auginamos vynuogės, citrusiniai vaisiai, ryžiai, medvilnė. Mieste vystoma cemento, trąšų gamybos, cukraus, metalo apdirbimo, medienos, tekstilės, kilimų audimo pramonė. Taip pat Širaze yra didelė naftos perdirbimo gamykla bei elektronikos įmonių kompleksas. 53 % Irano elektronikos investicijų tenka Širazui.

Dėl vandens gausos Širazas nuo seno buvo svarbus žemdirbystės centras. Čia ilgą laiką gamintas itin vertinamas Širazo vynas. Dėl islamo požiūrio į alkoholį dabar vyno gamyba Irane uždrausta, o Širazo vynuogynų produkcija naudojama razinoms ir kaip vaisiai. Širazas taip pat garsus savo aukštos kokybės rankų darbo persiškais kilimais.

2000 m. sukurta Širazo specialioji ekonominė zona, siekiant labiau išvystyti miesto elektronikos ir ryšių pramonę.

Transportas

Netoli miesto yra svarbiausias pietų Irane Širazo tarptautinis oro uostas. Iš jo vyksta skrydžiai į kitus Irano bei Persijos įlankos miestus, taip pat Londoną, Stambulą ir Kvala Lumpūrą. Širaze statoma metro sistema, kurios planuojamas ilgis – 45 km. Miestas turi 50 tūkst. autobusų parką.

Pro Širazą eina Isfahano-Bender Abaso geležinkelis. Automagistralės į Teheraną, Sirafą, Jasudžą, Ahvazą.

Kultūra

Širazas žinomas kaip poetų, sodų, vyno, lakštingalų ir gėlių miestas. Mieste labai išvystyti mozaikų gamybos, kilimų audimo, sidabrakalystės amatai. Didelę miesto dalį užima sodai ir želdiniai, nuo seno svarbūs persų kultūroje. Širaze kūrė garsūs poetai, filosofai, mokslininkai. Miestas taip pat žymus savo turtingu architektūriniu paveldu, gausiai dekoruotomis šventyklomis ir mauzoliejais. Iki Irano islamo revoliucijos mieste vyko Širazo menų festivalis, sutraukdavęs žymius menininkus iš viso pasaulio.

Lankytini objektai

Persų poetų, sufijų kapavietės – Hafiso, Saadi, Chadžue Kermanio, 7 sufijų mistikų. Taip pat yra valdovų šeicho Šodžos, Karimo Chano kapavietės.
Seniausia mieste Atig Džamė mečetė, pastatyta IX a. Kitos žymios miesto mečetės yra Vakilo mečetė (pastatyta 1773 m.), pasižyminti gausiomis mozaikomis, bei Nasiro al Mulko mečetė (pastatyta 1888 m.) su puikiais vitražais.
Šach Čerago mauzoliejus, kuriame palaidoti šeštojo šiitų imamo Musa al Kadimo sūnūs Ahmedas ir Mohamadas. Pastatas pasižymi gausiomis mozaikomis, veidrodiniu interjero dekoru, sidabro detalėmis.
Karimo Chano citadelė, pastatyta 1767 m. Šalia jos yra pagrindinis mieste Vakilo bazaras ir Vakilo pirtis.
Korano vartai, pastatyti ties šiauriniu įvažiavimu į miestą.
Eramo sodas – istorinis persiškas sodas su rūmais, baseinais, didele augalų įvairove. Kiti svarbūs sodai – Afifabado, Delgošos.
Širazo Parso muziejus.

Gan netoli Širazo, Farso provincijoje yra daug kitų svarbių Irano istorinių objektų – Persepolis, Pasargadai, Bišapūras, Firuzabadas, Nakše Rustamas. Maharlu ežere lankosi įvairūs migruojantys paukščiai.

Švietimas

Mieste veikia šios akademinės institucijos:

Širazo medicinos mokslų universitetas (įkurtas 1950 m.)
Chano medresė (teologijos mokykla, įkurta 1627 m.)
Širazo universitetas (įkurtas 1946 m.)
Širazo Azado islamiškasis universitetas
Širazo technologijų universitetas
Širazo taikomųjų mokslų ir technologijų universitetas

Taip pat veikia Širazo regioninis mokslo ir technologijų informacinis centras.

Sportas

Širaze yra du futbolo klubai, rungtyniaujantys antroje pagal pajėgumą šalies lygoje – „Bargh Shiraz“ ir „Moghavemat Sepasi“. Joms abejoms yra pavykę laimėti Hafizo taurę. Mieste yra 2 stadionai: Hafizo stadionas (talpa – 20 tūkst., pastatytas – 1945 m.) ir Širazo stadionas (talpa – 50 tūkst., pastatytas – 2009 m.).