Dagtis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dagtis, knatas (neteikt.) – žvakėje, lempoje ar spingsulėje esantis siūlas ar juostelė (paprastai – degus), kuris dega, nes dega juo kylantis skystas ar išlydytas kuras. Tokie dagčiai degdami skleidžia šviesą.
Degančių spiritinių lempučių dagčių liepsna naudojama kaitinimui.

Atskira dagčių kategorija yra senovinių dagtinių šaunamųjų ginklų (arkebūzų, muškietų) dagčiai ir senovinių patrankų šovimo dagčiai.

Žvakių dagtys

Žvakių dagtys paprastai būna žvakės centre. Uždegus dagtį pradžioje dega tik patį dagtis ir ją persunkęs kietas parafinas ar vaškas. Netrukus nuo karščio išsilydo greta esantis žvakės kuras ir susidaręs lydalas dagčiu kyla į degimo zoną ir palaiko degimą. Taip apie vietą, kur dagtis išeina iš degiosios žvakės medžiagos, susidaro išlydytos degiosios medžiagos „balutė“. Degančios ar degusios dagties galiukas būna apanglėjęs. Jei degant dagtis darosi per ilga, liepsna darosi mažiau ryški ir rūksta. Tuomet dagtis trumpinama. Senovėje tam naudodavo specialias žnyples.

Dar nedegtos žvakės dagtis
Pintas dagtis, dar nepanaudotas žvakių gamyboje
Žvakės su dagčiu išilginis pjūvis
Deganti indelinė žvakė. Matyti apanglėjęs dagčio galiukas ir apie dagtį išsilydžiusi balutė
Žnyplės žvakių dagčiams trumpinti.

Žvakės paprastai turi vieną dagtį, bet kai kurios storos žvakės gali turėti kelias tolygiai išdėstytas dagtiss.

Skysto kuro dagčiai

Kita grupė įtaisų su dagčiais yra skystą kurą (aliejų ar kitus riebalus, žibalą, spiritą ir kt.) naudojančios spingsulės, lempos ir lemputės. Jos veikia lygiai taip pat kaip žvakių dagčiai, bet jose kuro nereikia išlydyti, nes jis ir taip skystas.
Dalis tokių įtaisų (pvz., žibalinės lempos) turi dagčio reguliatorių, kuriuo galima reguliuoti kyšančios dagčio dalies ilgį ir taip keisti liepsnos dydį. Ilgesnė kyšanti dalis leidžia vienu metu degti didesniam kuro kiekiui (didesnė ir šviesesnė liepsna), tačiau kai dagtis per ilgas liepsna ima rūkti (susidaro suodžiai), o pats dagčio galas nudega.

Mėgintuvėlio su augaliniu aliejumi gale dega dagtis
Indiška keraminė aliejinė lemputė
Daug aliejinių lempučių
Žalvarinė aliejinė lempa. Snapelio gale matyti apanglėjes dagčio galas.
Deganti žibalinė lempa. Po liepsna baltuoja siaura dagčio juostelė.
Žibalinės lempos dalis. Matyti ratelis, kurį sukant reguliuojamas dagčio ilgis, o apačioje matyti laisvoji dagčio dalis, kuri paprastai mirksta rezervuare esančiame žibale ir siurbia jį aukštyn.

Ginklų dagčiai

Dagtiniuose šautuvuose (arkebūzos) ir pistoletuose dagtis būna įtaisytas specialios svirtelės gale. Pasiruošus šaudyti toks dagtis būna uždegamas, kad rusentų. Šūviui išgauti spaudžiama svirtelė priliečia rusenantį dagčio galiuką prie parako lentynėlėje, ir parakas padegamas.

Ankstyvosios patrankos būdavo iššaunamos degančiu dagčiu, įtaisytu ant ilgos rankenos, paliečiant padegamąjį parako užtaisą specialioje patrankos vamzdžio drūtgalio angelėje.

XVI a. vokiškos dagtinės muškietos degimo mechanizmas
Dagtinis šovimo mechanizmas
Arkebūza su dagčiu

Kiti padegamieji dagčiai

Savotiškus dagčius naudoja cirko ir gatvių artistai, alsuojantys liepsna. T.y., jie išpučia smulkius degalų purslelius, kuriuos padega ranka laikomu padegikliu – strypu, kurio galas apsuktas specialiu audiniu ir atlieka dagčio funkciją.

Alsuotojo liepsna padegikliai su dagčiais
Alsavimas ugnimi

Nedegamieji dagčiai

Inžinerijoje dagčiais vadinami ir degimui neskirti dagčiai – pvz., į tepalo vonią panardintas siauras kaspinėlis, kurio vienas galas nuolat tepa besisukančias mašinos dalis. Tokių tepimo įtaisų veikimas pagrįstas tepalo kilimu dagčiu kaip ir žvakėje, tačiau pakilęs tepalas ne dega, kaip kad žvakėse ir spingsulėse, o sunaudojamas tepimui.