Marakešas

Marakešas مراكش
Marakešo senamiesčio reginys (Džema al-Fna aikštė)

Marakešas 31°38′0″ š. pl. 8°0′0″ v. ilg. / 31.63333°š. pl. 8.00000°r. ilg. / 31.63333; 8.00000 (Marakešas)

Laiko juosta: (UTC+0)

Valstybė	Marokas
Regionas	Marakešo-Tensifto-Alhauzo regionas

Gyventojų (2014^[1])	911 990
Plotas	196,3 km²
Tankumas (2014^[1])	4 646 žm./km²
Altitudė	468 m

Vikiteka	Marakešas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 331

Marakešas (arab. مراكش = Marrākuš, ber. ⵎⵕⵕⴰⴽⵛ = mṛṛakc) – ketvirtas pagal dydį Maroko miestas bei vienas iš keturių „Maroko imperatoriškųjų“ miestų (kiti – Rabatas, Fesas ir Meknesas), įsikūręs šalies centrinėje dalyje, Aukštojo Atlaso kalnų papėdėje. Miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Marakeše gyvena beveik milijonas gyventojų, didžioji dalis jų turi berberiškas šaknis. Taip pat gana didelės yra europiečių bendruomenės: prancūzų, vokiečių, anglų, italų ir šveicarų. Miestas yra Marakešo-Tensifto-Alhauzo regiono sostinė. Pietiniame miesto pakraštyje yra Marakešo–Menara tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai ir plentai į Safį, Kasablanką, plentai į Fesą, Agadyrą.

Verčiamasi maisto pramone (vaisių ir daržovių perdirbimo, aliejaus), tradiciniais amatais (kilimų audimas, odų apdirbimas ir kt.), turizmu. Apylinkėse kasamos švino, cinko, vario, molibdeno rūdos.

Veikia 1978 m. įsteigtas universitetas, miesto, meno muziejai.

Architektūra

Centrinę miesto dalį užima spindulinio plano medina (senamiestis), apjuosta 12 km ilgio tvora, pradėta statyti 1127 m. Gausu mečečių, medresių: žymiausia – Kutubijos mečetė (1162 m., laikoma maurų meno šedevru), taip pat XIV–XVI a. Sidi Muchamado ibn Sahilio, Kasbos, Ben Jusufo, Sidi Ben Sulaiman al-Džazuli mečetės. Tarp kitų svarbių architektūrinių objektų paminėtini XVIII a. al Mamunijos rūmai, XVI a. Bab Dukalos, al Muvasino vartai, XII a. Bab Agnau, Bab er-Robo vartai, XVII a. Saadidų mauzoliejus, XVII a. Sidi Bel Abaso nekropolis. Mieste gausu sodų, parkų. Džema el-Fna aikštė – didžiausia visoje Afrikoje.^[2]

Naujamiestyje – modernūs gyvenamieji namai, pramoniniai ir prekybiniai pastatai.

Istorija

1062 m. Marakešą įkūrė Almoravidų dinastijos pirmasis valdovas Jusufas ibn Tašminas (Youssef Ibn Tachfin). Greitai jis tapo komerciniu, kultūriniu ir religiniu Magrebo, Andalūzijos ir šiaurinės Afrikos centru. Almochadų dinastijos valdymo metais Marakeše pastatyta Kutubijos (Koutoubia) mečetė. XI a.–XII a. ir XVI a.–XVII a. vidurio Marakešas buvo Maroko sostinė.