versima

Taip pat žr.: versimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

versima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. versimas, mot. g. versima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	versimas	versimi	versima	versimos	versima	-
kilm.	versimo	versimų	versimos	versimų	-	-
naud.	versimam	versimiems	versimai	versimoms	-	-
gal.	versimą	versimus	versimą	versimas	-	-
įnag.	versimu	versimais	versima	versimomis	-	-
viet.	versimame	versimuose	versimoje	versimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	versimasis	versimieji	versimoji	versimosios	-	-
kilm.	versimojo	versimųjų	versimosios	versimųjų	-	-
naud.	versimajam	versimiesiems	versimajai	versimosioms	-	-
gal.	versimąjį	versimuosius	versimąją	versimąsias	-	-
įnag.	versimuoju	versimaisiais	versimąja	versimosiomis	-	-
viet.	versimajame	versimuosiuose	versimojoje	versimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. versimas.
• Skiemenys: ver-si-ma

versima

1. ta, kurią vers

Etimologija

<= versti, verčia, vertė

---