pagirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pagirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pagirdžiu	pagirdėjau	pagirdėdavau	pagirdėsiu
tu	pagirdi	pagirdėjai	pagirdėdavai	pagirdėsi
jis, ji	pagirdi	pagirdėjo	pagirdėdavo	pagirdės
mes	pagirdime, pagirdim	pagirdėjome, pagirdėjom	pagirdėdavome, pagirdėdavom	pagirdėsime, pagirdėsim
jūs	pagirdite, pagirdit	pagirdėjote, pagirdėjot	pagirdėdavote, pagirdėdavot	pagirdėsite, pagirdėsit
jie, jos	pagirdi	pagirdėjo	pagirdėdavo	pagirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pagirdėčiau		pagirdėtumėme, pagirdėtumėm, pagirdėtume
2 asm.	pagirdėtumei, pagirdėtum		pagirdėtumėte, pagirdėtumėt
3 asm.	pagirdėtų		pagirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pagirdėkime, pagirdėkim
2 asm.	pagirdėki, pagirdėk		pagirdėkite, pagirdėkit
3 asm.	tepagirdi, tepagirdie		tepagirdi, tepagirdie

• žr. pagr. f. pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pagirdįs, pagirdintis, pagirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pagirdėjęs, pagirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pagirdėdavęs, pagirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pagirdėsiąs, pagirdėsiantis, pagirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pagirdimas, pagirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pagirdėtas, pagirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pagirdėsimas, pagirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pagirdėtinas, pagirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: pagirdint, pagirdėjus, pagirdėdavus, pagirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pagirdėdamas, pagirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: pagirdėte, pagirdėtinai.
• Skiemenys: pa-gir-dė-ti

pagirdėti

1. išgirsti:
   • Aš biškį pagirdėjau, ką čia kalba.
2. daryti, kad negirdėtų, nesuprastų kalbos:
   • Ans taip kalba vaikiuo pagirdėti.
     • (Norint nuslėpti nuo vaikio, kas iš tikrųjų kalbama.)

Etimologija

<= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

Sinonimai

    pagirdėti: bendrai

išgirsti (lt)

Antonimai

    pagirdėti: bendrai

nepagirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pagirdėti: Išvestiniai žodžiai

nepagirdėti (lt) (neig. )

pagirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  pagirdėti: bendrai

---

Dalyvis

pagirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pagirdėtas, mot. g. pagirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėtas	pagirdėti	pagirdėta	pagirdėtos	pagirdėta	-
kilm.	pagirdėto	pagirdėtų	pagirdėtos	pagirdėtų	-	-
naud.	pagirdėtam	pagirdėtiems	pagirdėtai	pagirdėtoms	-	-
gal.	pagirdėtą	pagirdėtus	pagirdėtą	pagirdėtas	-	-
įnag.	pagirdėtu	pagirdėtais	pagirdėta	pagirdėtomis	-	-
viet.	pagirdėtame	pagirdėtuose	pagirdėtoje	pagirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėtasis	pagirdėtieji	pagirdėtoji	pagirdėtosios	-	-
kilm.	pagirdėtojo	pagirdėtųjų	pagirdėtosios	pagirdėtųjų	-	-
naud.	pagirdėtajam	pagirdėtiesiems	pagirdėtajai	pagirdėtosioms	-	-
gal.	pagirdėtąjį	pagirdėtuosius	pagirdėtąją	pagirdėtąsias	-	-
įnag.	pagirdėtuoju	pagirdėtaisiais	pagirdėtąja	pagirdėtosiomis	-	-
viet.	pagirdėtajame	pagirdėtuosiuose	pagirdėtojoje	pagirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pagirdėtas, mot. g. pagirdėta.
• Skiemenys: pa-gir-dė-ti

pagirdėti

1. tas, kurį pagirdėjo

Etimologija

<= pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---