matanti

Taip pat žr.: matantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

matanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. matantis, mot. g. matanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matąs, matantis	matą, matantys	matanti	matančios	-	matą
kilm.	matančio	matančių	matančios	matančių	-	-
naud.	matančiam	matantiems, matantiem	matančiai	matančioms, matančiom	-	-
gal.	matantį	matančius	matančią	matančias	-	-
įnag.	matančiu	matančiais	matančia	matančiomis	-	-
viet.	matančiame, matančiam	matančiuose, matančiuos	matančioje, matančioj	matančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matantysis	matantieji	matančioji	matančiosios	-	-
kilm.	matančiojo	matančiųjų	matančiosios	matančiųjų	-	-
naud.	matančiajam	matantiesiems	matančiajai	matančiosioms	-	-
gal.	matantįjį	matančiuosius	matančiąją	matančiąsias	-	-
įnag.	matančiuoju	matančiaisiais	matančiąja	matančiosiomis	-	-
viet.	matančiajame	matančiuosiuose	matančiojoje	matančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. matantis.
• Skiemenys: ma-tan-ti

matanti

1. ta, kuri mato

Etimologija

<= matyti, mato, matė

---