Koršiu konėgā
Koršiu konėgā arba Koršiu karalē (de. Kurische Könige; lv. kuršu ķoniņi; ru. Куриш-Кениге) bova suocēlėnė ė etnėnė latviu gropė, katra gīvena Kūldīguo ė Aizpotie Koršė.
Anėi bova koršiu bajuoru ainē, pamėnavuotė pėrma sīkė Petersburga duokomėntūs 1320 ė gīvena Ķoniņi, Pliķi, Kalēji, Ziemeļi, Viesalgi, Sausgaļi ė Dragūni suoduos. Koršiu konėgams priklausė tuokės šeimas kap (nūdėinas latviu kalbuo): Aparjods, Peniķis, Tontegode, Vidiņš, Dragūns, Saukants ė kt. Anėi toriejė specēlės prėvėlėjės Lėvuonėjės uordėna čiesās, tuokės kap medžiuoklė, karėnė prīvuolė, muokestiu nemuokiejėms, bet tas prėvėlėjės prarada 1845. Par 1863 metu gīvėntuoju sorašīma bova soskaitlioutė 405 prietelē ė bova laikuomė atskėra tauta. Nuors koršē bova par laika asėmėlioutė latviu - koršiu konėgā prisauguojė sava atskėroma nasėžanidamė so kėtuom tautuom. 1920 metās koršiu konėgā bova pradietė laikītė valdiuos latvēs.