dėkoti

Lithuanian

Etymology

Verbal formation from dėkà (“thanks”), itself borrowed from Belarusian дзя́ка (dzjáka), itself borrowed from Polish dzięka (“thanks, gratitude”).

Verb

dėkóti (third-person present tense dėkója, third-person past tense dėkójo)

1. (with dative) to thank

   Ar dėkojai jam?

   Did you thank him?

   Kam dėkojame?

   Who are we thanking?

Conjugation

Conjugation of dėkoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	dėkoju	dėkoji	dėkoja		dėkojame, dėkojam	dėkojate, dėkojat	dėkoja
	past (būtasis kartinis laikas)	dėkojau	dėkojai	dėkojo		dėkojome, dėkojom	dėkojote, dėkojot	dėkojo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	dėkodavau	dėkodavai	dėkodavo		dėkodavome, dėkodavom	dėkodavote, dėkodavot	dėkodavo
	future (būsimasis laikas)	dėkosiu	dėkosi	dėkos		dėkosime, dėkosim	dėkosite, dėkosit	dėkos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		dėkočiau	dėkotum, dėkotumei	dėkotų		dėkotumėme, dėkotumėm, dėkotume	dėkotumėte, dėkotumėt	dėkotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	dėkok, dėkoki	tedėkoja, tedėkojie		dėkokime, dėkokim	dėkokite, dėkokit	tedėkoja, tedėkojie

Participles of dėkoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		dėkojąs, dėkojantis	dėkojamas
past		dėkojęs	dėkotas
past frequentative		dėkodavęs	—
future		dėkosiąs, dėkosiantis	dėkosimas
participle of necessity		—	dėkotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		dėkodamas
half-participle (padalyviai)	present	dėkojant
	past	dėkojus
	past frequentative	dėkodavus
	future	dėkosiant
manner of action (būdinys)		dėkote, dėkotinai

Derived terms

• dėkoju
• padėkoti
• pridėkoti