bendrauti

Lithuanian

Etymology

beñdras (“common, shared”) +‎ -áuti (“verbal suffix”).

Verb

bendráuti (third-person present tense bendráuja, third-person past tense bendrãvo)

1. to associate (with)

   Nebendrauju su juo.

   I don't associate with him.

2. to communicate (with)

Conjugation

Conjugation of bendrauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	bendrauju	bendrauji	bendrauja		bendraujame, bendraujam	bendraujate, bendraujat	bendrauja
	past (būtasis kartinis laikas)	bendravau	bendravai	bendravo		bendravome, bendravom	bendravote, bendravot	bendravo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	bendraudavau	bendraudavai	bendraudavo		bendraudavome, bendraudavom	bendraudavote, bendraudavot	bendraudavo
	future (būsimasis laikas)	bendrausiu	bendrausi	bendraus		bendrausime, bendrausim	bendrausite, bendrausit	bendraus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		bendraučiau	bendrautum, bendrautumei	bendrautų		bendrautumėme, bendrautumėm, bendrautume	bendrautumėte, bendrautumėt	bendrautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	bendrauk, bendrauki	tebendrauja, tebendraujie		bendraukime, bendraukim	bendraukite, bendraukit	tebendrauja, tebendraujie

Participles of bendrauti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		bendraująs, bendraujantis	bendraujamas
past		bendravęs	bendrautas
past frequentative		bendraudavęs	—
future		bendrausiąs, bendrausiantis	bendrausimas
participle of necessity		—	bendrautinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		bendraudamas
half-participle (padalyviai)	present	bendraujant
	past	bendravus
	past frequentative	bendraudavus
	future	bendrausiant
manner of action (būdinys)		bendraute, bendrautinai