Australėjė

Čė rašuom api Australėjės Sondrauga. Api žemīna veiziekėt: Australėjė (žemīns)

Commonwealth of Australia
Australėjės vieleva Australėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Australėjės gimnos
Valstībėnė kalba	anglu
Suostėnė	Kanbera
Dėdliausis miests	Sėdniejos, Melborns
Valstībės vaduovā	Karuolis III Karalios Sam Mostyn Generalgubernatorios Antuonis Albanėzis Premjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	7 686 850 km² (6) 1%
Gīventuoju  - 2006 liepa (pruogn.)  - Tonkoms	20 264 082 (51) 2,64 žm./km² (189)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (pruogn.) 642,10 mlrd. $ (16) 32 000 $ (12)
Valiota	Australėjės duoleris
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC nu +8 ligė +11 taikuoma ne vėsor
Naprīgolnoms Kuonstėtocėnis akts Vestminterė statots Australėjės akts	nu Jongtėnės Karalīstės 1901 sausė 1 1931 groudė 11 1986 kuova 3
Interneta kuods	.au
Šalėis tel. kuods	61

Australėjė (onglėškā: Australia, pėlnā Australėjės Sondrauga (onglėškā: Commonwealth of Australia) īr šeštuojė vagol dėdoma (geuograpėškā) svieta valstībė, ožėmontė Australėjės žemīna ė aplėnkėnės salas, ėš katrū dėdliausė Tasmanėjė. Peitrītiūs īr Naujuojė Zelandėjė, šiaurie – Induonezėjė, Papua Naujuojė Gvėniejė ė Rītū Timuors, šiaurės rītūs Saliamuona salas ė Vanuatu. Šalėis pavadinėms kėlės ėš luotīnu terra australis incognita (nežėnuoma pėitū žemė).

Tor magtīnga akuonuomėka, BVP vėinam gīvėntuojou īr vėins aukštiausiu svietė, dėdli atlīgėnėmā, aukšts socēlėnis ėšsėvīstėms.

Istuorėjė

Pėrmė̄jė žmuonis, dabartėniu abuorigenu pruobuotē, i Australėjės šiaurėni šmuota atsėkielė da prīš 50-65 tūkst. metu. Ėš euruopėitiu pėrms žemīna 1522 m. atrada portugalu tīrėnietuos Krištovao de Mendonsa, vuo 1770 m. Džeimsos Kuks paskelbė, ka rītėnės Australėjės pakrontės prigol Britu imperėjēs e.

Puolitėka

Australėjė īr konstitucėnė monarkėjė, katra formalē valda karalios ė katra atstuovaun generalėnis gobernatuorios.