Gyvsidabris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyvsidabris (Hg)

Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	80
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	200,59(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	160 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1007,1 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Xe] 4f¹⁴ 5d¹⁰ 6s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	149 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	+1; +2
Termodinaminės savybės
Tankis	13,55 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	8,34 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	234,31 K
Lydymosi šiluma	2,292 kJ/mol
Virimo temperatūra	629,88 K
Garavimo šiluma	59,3 kJ/mol
Molinis tūris	14,80 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg (lot. Hydrargyrum), eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Lydosi temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Neblogas elektros laidininkas.

Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.

Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl₂), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.

Istorija

Gyvsidabris buvo žinomas senovės kinams ir indams, taip pat buvo rastas Egipto kapavietėse, datuojamose 1500 m. pr. m. e. Kinijoje, Indijoje ir Tibete buvo manoma, kad gyvsidabrio naudojimas prailgina gyvenimo trukmę, gydo lūžius ir stiprina sveikatą. Pasakojama, kad pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang Di išprotėjo ir numirė dėl gyvsidabrio piliulių, kurios buvo skirtos pratęsti jo gyvenimą amžinai. Senovės graikai naudojo gyvsidabrį kūno aliejuose, senovės egiptiečiai ir romėnai – kosmetikoje. Taip pat iki 500 m. pr. m. e. gyvsidabris buvo naudojamas amalgamose su kitais metalais.

Indų žodis Rasavātam 'alchemija' pažodžiui reiškia „gyvsidabrio kelias“. Alchemikai dažnai galvodavo, kad gyvsidabris yra Pirmoji Medžiaga, iš kurios susidarė visi likusieji metalai, ir kad metalus galima išgauti keičiant sieros gyvsidabryje kokybę ir kiekį (taip gryniausiu buvo laikomas auksas).

Pavadinimo kilmė

Gyvsidabris žymimas Hg, lot. hydrargyrum, sulotyninta gr. Υδραργυρος forma. Gyvsidabris turi ir skysčio (gr. hydor 'vanduo'), ir metalo (gr. argyrion 'sidabras') savybių.

Gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui

Apsinuodijimas

Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10–15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m³).

Toksinis poveikis

Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidrilinių grupių (SH) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH₃Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose. Apsinuodijimas organiniais gyvsidabrio junginiais yra vadinamas Minamatos liga. Siekiant užkirsti jai kelią, atskiros valstybės yra įvedusios apribojimus gyvsidabrio naudojimui, o tarptautiniu mastu bendradarbiavimas skatinamas per Minamatos konvenciją.

Gyvsidabrio junginiai

Kai kurie gyvsidabrio junginiai:

Gyvsidabrio(I) chloridas (kalomelis);
Gyvsidabrio(II) chloridas (labai nuodingas);
Gyvsidabrio fulminatas (naudojamas kaip detonatorius);
Gyvsidabrio(II) oksidas;
Gyvsidabrio(II) sulfidas (cinoberis);
Gyvsidabrio(II) selenidas (puslaidininkis);
Gyvsidabrio(II) telūridas (puslaidininkis);
Gyvsidabrio kadmio telūridas bei gyvsidabrio cinko telūridas, naudojami infraraudonojo spinduliavimo detektoriuose.
Organiniai junginiai – metilgyvsidabris (pavojingas katijonas [CH₃Hg]⁺, būdinga bioakumuliacija) ir dimetilgyvsidabris ((CH₃)₂Hg, labai nuodingas)
2007 m. rugsėjo mėn. atrastas gyvsidabrio fluoridas HgF₄, pirmasis žinomas gyvsidabrio junginys, kur gyvsidabris turi (IV) oksidacijos laipsnį.

Gyvsidabrio chloridai

Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg₂Cl₂, kitaip – kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl₂ bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO₄ ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius org. sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.

Gyvsidabrio oksidai

HgO, Hg₂O, HgO₂, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg₂O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO₂, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.

Gyvsidabrio panaudojimas

Gyvsidabrio lempa

Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir inertinių dujų. Gyvsidabrio lempos balione gali būti ir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kt. medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos aušinamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos naudojamos gatvių ir plentų apšvietimui, medicinoje (t. y. „Kvarcinė“ lempa), kino technikoje, buityje.

Gyvsidabrio oksido elementas

Galvaninis elementas, kurio teigiamasis elektrodas – gyvsidabrio oksidas, neigiamasis – cinkas, o elektrolitas – kalio šarmas. Pradinė įtampa 1,25-1,40 V; iškrauti galima iki 0,9-1,0 V; saugojimo laikas iki 5 metų. Dėl nedidelių gabaritų ir masės gyvsidabrio oksido elementas buvo paplitęs raktinėje technikoje. Šiais laikais gyvsidabrio elementai daugelyje šalių uždrausti dėl toksiškumo ir gamtos taršos.

Vikižodynas