Dantis

Dantys (lot. dentes) – burnos ertmės organas. Sudarytas iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies – danties vainiko, trumputės tarpinės dalies – danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse. Dantys sudaryti iš dentino, danties vainikas padengtas emaliu, kaklelis ir šaknis – plonu cemento sluoksniu. Žandikaulio duobutėse dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu, arba periodontiniais raiščiais. Danties ertmėje yra pulpa (kitaip – danties minkštimas), kurioje gausu nervinių skaidulų ir kraujagyslių.

Zoologijoje dantų formulė (sutartu būdu užrašytas visų rūšių dantų skaičius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose) naudojama kaip diagnostinis žinduolių rūšies požymis.

Žmogaus dantys

Žmogus yra heterodontas (įvairiadantis). Jo dantys yra nevienodos formos ir skirtingo dydžio bei funkcijos. Skiriamos 4 dantų rūšys :

Kandžiai (incisivi) – vainikas yra kalto, o šaknis - iš šonų suploto kūgio formos. Jie skiriami maistui atkąsti.
Iltiniai (canini) – vainikas ir šaknis turi vienodą kūgio formą. Jie skirti maistui sugriebti ir plėšyti (rudimentinė reikšmė).
Kapliai (premorales) – daug stambesni už kandžius ir iltis. Jų vainikas - dvigumburis, o šaknis: viršutinių kaplių - dažnai dvišakė, o apatinių - kūgio formos. Kapliai skirti maistui smulkinti.
Krūminiai (molares) – stambiausi. Jų vainikine dažniausiai skiriami trys gumburėliai, šaknis : viršutinių - trišakė, o apatinių - dvišakė. Jų paskirtis - trinti ir traiškyti maistą.

Žmogus yra difiodontas. Jo dantys kinta. Šis reiškinys yra susijęs su mitybos struktūros ir veido kaulų augimo pokyčiais. Paprastai nuo 6-8 mėnesio kūdikiams ima dygti pieniniai dantys (dentes decidui). Jų iki 2 metų išdygsta 20. Taigi kiekvieno žandikaulio pusėje yra 2 kandžiai, 1 iltis, kaplių nėra ir 2 krūminiai dantys. Sudygę pieniniai dantys išlieka 5 metus, šis laikotarpis vadinamas pirmuoju ramybės laikotarpiu.

Nuo 7 metų, išstumdami pieninius dantis ima dygti pastovieji dantys (dentes permanentes). Per 6-7 metus sudygsta 28 dantys, po to 4-5 metus trunka antrasis ramybės laikotarpis. Paskutinis dantų dygimo laikotarpis yra susijęs su trečiųjų krūminių, arba proto dantų (dentes serotini) dygimu. Jie taip vadinami, matyt, todėl, kad dygsta protinės brandos metu (18-25 m.). Proto dantys dažnai išdygsta netaisyklingi, anomališki, išdygsta ne visi arba visai neišdygsta. Jie neturi funkcijos - yra rudimentinė liekana. Tačiau laikoma, kad žmogus turi 32 pastoviuosius dantis, taigi kiekvieno žandikaulio pusėje yra 2 kandžiai, 1 iltis, 2 kapliai ir 3 krūminiai dantys. Pastovieji dantys kartu su žandikaulių dantinėmis ataugomis sudaro į užpakalį atvirus viršutinių ir apatinių dantų lankus. Viršutinis dantų lankas yra pakrypęs į priekį ir į šonus, o apatinis - į liežuvio pusę. Sukandus langai susiglaudžia krūminių dantų kramtomaisiais paviršiais, o viršutinio lanko kandžiai atsiduria iš priekio ant apatinių. Šis veiksmas vadinamas sąkandžiu (oclusio). Tai yra dažniausiai pasitaikantis priekinis (ortognatinis) sąkandis. Rečiau pasitaiko atvirkštinis (prognatinis) sąkandis. Visi jie yra normalūs. Kitos sankandžio formos yra patologinės. Kramtymo metu maistas smulkinamas, trinamas, maišomas su seilėmis ir verčiamas tyre.

Pieninių dantų formulė:

2|0|1|2|2|1|0|2

Nuolatinių dantų formulė:

3|2|1|2|2|1|2|3

Dantų žymėjimas - šiuo metu odontologų praktikoje taikomas FDI (Federation Dentaire Internationale) 1975 metais priimta dantų žymėjimo sistema, pagal kurią kiekvienas dantis žymimas dviem skaitmenimis taip:

viršutinis dešinysis kvadrantas - 1, kairysis - 2, apačioje kairysis - 3, dešinysis - 4. Pieniniai dantys žymimi taip pat tik pradedant skaitmeniu 5. Taigi, 37 reikštų apatinį kairįjį antrąjį nuolatinį krūminį dantį, o 73 - apatinę kairiąją pieninę iltį.