Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
 Logotipas | |
| Nacionalinis olimpinis komitetas | |
|---|---|
| Šalis/Regionas |  Lietuva |
| Kodas | LTU |
| Įkurtas | 1924 |
| Pripažintas | 1924 (atkurta 1991) |
| Žemyno asociacija | EOC |
| Būstinė | Vilnius, Lietuva |
| Prezidentas | Daina Gudzinevičiūtė |
| Generalinis sekretorius | Valentinas Paketūras |
| Tinklalapis | https://www.ltok.lt |
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) – Lietuvos savarankiška ne pelno visuomeninė sporto organizacija, priklausanti pasaulio olimpiniam judėjimui, Tarptautinio olimpinio komiteto (International Olympic Committee, IOC) narė. Įkurtas 1924 m. gegužės 25 d. TSRS okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d., veikia pagal Olimpinę chartiją – Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą. Kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, rengimu ir dalyvavimu olimpinėse žaidynėse.[1]
Atkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mintį apie savarankišką Lietuvos sportininkų delegaciją olimpinėse žaidynėse subrandino Sąjūdžio judėjimas, kurio atstovai aktyviai dalyvavo LTOK atkūrimo veikloje. 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?” sukėlė audringą skaitytojų reakciją – „Sporto“ redakciją pasiekė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėją.
Visuomenės nuotaikos atsispindėjo tuometėse šalies sporto organizacijose: 1988 m. spalio 10 d. LTSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas suformavo Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupę, kurios vadovu buvo paskirtas komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas.
Analogiškų žingsnių kiek anksčiau jau buvo ėmęsi latviai, kurie 1988 m. lapkričio 19 d. suvažiavime Rygoje pirmieji iš Baltijos valstybių įkūrė Laikinąjį Latvijos olimpinį komitetą (LLOK). „Laikinuoju“ Latvijos komitetas buvo pavadintas tikintis taip sušvelninti galimą priešišką Maskvos sporto funkcionierių reakciją. Tačiau netrukus įvykusiame TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto posėdyje Maskvoje latvių iniciatyva buvo agresyviai sukritikuota, tuo pačiu pademonstruojant aiškią TSRS sporto vadovybės poziciją panašias viltis puoselėjantiems lietuviams.
Nepaisant to, 1988 m. gruodžio 11 d. Vilniaus Profsąjungų rūmuose įvyko sporto organizacijų delegatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo beveik pusė tūkstančio atstovų, vienbalsiai priėmęs sprendimą atkurti LTOK, o pirmuoju prezidentu didele balsų persvara išrinktas A. Poviliūnas.
Tarptautinis pripažinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1988 m. pabaigoje Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo Adelaidėje vykusiose III pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. 1989 m. gegužę Lietuvoje buvo surengta pirmoji Olimpinė diena, kurios šūkis buvo „Būk sveika ir dora, Lietuva“. Kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos įkūrę Baltijos šalių olimpinių komitetų asociaciją, lietuviai mėgino užmegzti ryšius su Tarptautinio olimpinio komitetu bei tarptautinėmis sporto federacijomis. Lozana į LTOK užklausas nereagavo, o Baltijos šalių organizacijų IOC adresuoti laiškai atsakymų nesulaukdavo.
IOC priimti lietuvių delegatus sutiko tik 1990 m. vasarį, LTOK primygtinai pareikalavus vizito. Vasario 15 d. Lietuvos delegacija Lozanoje susitiko su IOC generaliniu direktoriumi Fransua Kararu bei ryšių su nacionaliniais olimpiniais komitetais direktore Ane Bedou ir išsakė savo norą prisijungti prie IOC. Konkrečių pažadų iš IOC atstovų A. Poviliūno vadovaujami lietuviai neišgirdo.
Atsargus IOC ir daugumos kitų tarptautinių sporto organizacijų požiūris į politinius įvykius byrančioje Tarybų Sąjungoje pasikeitė po 1991 m. nepavykusio pučo Maskvoje, reiškusio išsaugoti TSRS siekusių komunistinių jėgų pralaimėjimą. Rugsėjo 18 d. Berlyne (Vokietija) IOC Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą suteikti narystę IOC Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Skubos tvarka surengus IOC narių balsavimą, 1991 m. lapkritį LTOK buvo oficialiai pripažintas IOC, o Lietuva sulaukė pirmųjų kvietimų į 1992 m. Albervilio ir Barselonos žaidynes.
LTOK vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prezidentas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Artūras Poviliūnas – išrinktas 1988 m., 1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m. ir 2008 m.
- Daina Gudzinevičiūtė – išrinkta 2012 m.
Generalinis sekretorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janis Grinbergas – 1988–1992 m.
- Petras Statuta – 1992–2000 m.
- Vytautas Zubernis – 2000 m., 2004 m. ir 2008 m.
- Valentinas Paketūras – 2012 m.
Viceprezidentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romualdas Bakutis
- Saulius Galadauskas
- Lilija Vanagienė
- Arvydas Juozaitis (buvęs)
- Algis Vasiliauskas (buvęs)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.