Baltistica
| Baltistica | |
 Žurnalo viršelis. 2019 m. | |
| Tipas | Mokslinis žurnalas |
|---|---|
| Vyr. redaktorius | Bonifacas Stundžia |
| Įsteigta | 1965m. |
| Būstinė | Universiteto g. 5, 01513 Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | [1] |
Baltistica – baltistikos mokslo darbų žurnalas, leidžiamas Vilniuje nuo 1965 m.; leidžia Vilniaus universitetas.[1] Pastaruoju metu prieinamas ir internetu, siekiant skatinti žinių mainus pasaulyje.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žurnalas „Baltistica“ Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko iniciatyva buvo įsteigtas 1965 m.[3] Leidinys rengiamas VU Baltistikos katedros darbuotojų. „Baltisticą“ leidžia VU leidykla (iki 1973 m. šis leidinys buvo rengiamas VU Lietuvių kalbos katedros, o iki 1992 m. leidžiamas Minties ir Mokslo leidyklos).[2] Žurnalas nuo išleidimo pradžios nepriklausė jokiai aukštųjų mokyklų ar akademijos mokslo darbų serijai.[4]
2005 m. minint leidinio „Baltistica“ keturiasdešimtmetį išleistas jubiliejinis žurnalo tomas. Šis tomas nuo ankstesnių publikacijų skyrėsi tuo, jog didžiąją jo dalį sudarė visų keturiasdešimties tomų ir šešių priedų bibliografija kartu su straipsnių, informacijos šaltinių bei recenzijų bibliografijomis, temine rodykle.[5]
2011 m. sukurta žurnalo „Baltistica“ internetinė svetainė, kurioje galima rasti pagrindinę informaciją apie leidinį, išleistų žurnalo numerių archyvą bei elektroninės leidybos sistemą, kuria naudojantis visi leidybos proceso veiksmai, kaip maketavimas, recenzavimas, publikacijų pateikimas, gali būti atlikti elektroniniu būdu. Kuriant svetainę buvo panaudota Open Journal Systems atvirojo kodo programa, kuri VU Filologijos fakulteto specialistų Mariaus Tverijono, Vytauto Rinkevičiaus, Aidos Jungaitytės, Sandros Gaigalaitės bei Ernestos Kazakėnaitės buvo pritaikyta žurnalo poreikiams. Svetainės www.baltistica.lt sukūrimas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos.[2]
2015 m. žurnalas pateko į duomenų bazę „ERIH PLUS“.[6]
2019 m. prestižinės akademinės duomenų bazės „Scopus“ vertintojų buvo pasiūlyta įtraukti „Baltisticą“ į bazę.[7]
Šiuo metu žurnalas iš viso įtrauktas į 8 duomenų bazes: Scopus, ERIH Plus, DOAJ, EBSCO CEEAS, Cabell’s International, MLA International Bibliography, BrillOnline Bibliography, Inter Libros.[2]
Nuo pat pirmojo žurnalo numerio publikacijos, jame skelbiami įvairių šalių mokslininkų straipsniai šešiomis kalbomis: lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų bei rusų.[2] Nuo leidinio įsteigimo pradžios vykęs aktyvus bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais baltistais tęsiamas iki šiol.[8] [9]
Žurnalo „Baltistica“ leidyba prisideda prie Vilniaus universiteto, kaip pasaulinio masto baltistikos tyrimų centro, garsinimo.[10]
Tematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Periodiniame žurnale „Baltistica“ skelbiami sinchroniniai ir diachroniniai straipsniai apie baltų kalbas ir jų santykius su kitomis kalbomis, įvairūs su baltų kalbomis susiję tipologiniai straipsniai, taikomosios kalbotyros bei baltų kalbos istorijos straipsniai, baltistinių leidinių recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kitus įvykius.[2]
Pastaraisiais dešimtmečiais „Baltisticoje“ daug dėmesio skiriama ne tik baltų kalbų ir tarmių istorijos, kontaktų su kitomis kalbomis nagrinėjimui, bet ir sinchroninių baltų kalbotyros tyrimų bei tarpdalykinių aspektų aptarimui.[4]
Kasmet išleidžiamas vienas iš dviejų sąsiuvinių sudarytas „Baltisticos“ tomas.[11] Pirmasis žurnalo sąsiuvinis pasirodo rugsėjo mėnesį, o antrasis – gruodį.[2]
Redakcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastaruoju metu žurnalo redakcijoje dirbo 17 specialistų iš įvairių šalių: Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas), Vytautas Rinkevičius (Vilniaus universitetas), Pietro U. Dini (Università di Pisa), Eugen Hill (Universität zu Köln), Artūras Judžentis (Vilniaus dailės akademija), Birutė Kabašinskaitė (Vilniaus universitetas), Vytautas Kardelis (Vilniaus universitetas), Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas), Norbert Ostrowski (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie), Antanas Pakerys (VDU Švietimo akademija), Jonas Palionis (Vilniaus universitetas), Daniel Petit (École Normale Supérieure, École pratique des hautes études), William R. Schmalstieg (The Pennsylvania State University), Giedrius Subačius (University of Illinois at Chicago), Pēteris Vanags (Latvijas Universitāte, Stockholms universitet), Miguel Villanueva Svensson (Vilniaus universitetas), Steven Young (University of Maryland Baltimore County).[2]
Visi „Baltisticoje“ publikuoti straipsniai yra recenzuojami dviejų žurnalo redakcijos narių bei vieno pašalinio mokslininko.[12] Žurnalo redakcija turi pasirūpinti straipsnių recenzavimo kokybe ir nešališkai priimti sprendimus dėl galimybės publikuoti tam tikrą straipsnį, atsižvelgiant į tai, ar jis atitinka leidinio tematiką bei bendras nuostatas.[2] Recenzentai įsipareigoja jiems skirtus straipsnius vertinti objektyviai, užtikrinti straipsnyje publikuojamų duomenų konfidencialumą, įtardami esant interesų konfliktą atsisakyti recenzuoti paskirtą straipsnį.[2]
Publikacijos parengimas (recenzavimas, redagavimas bei spaudos ciklas) vidutiniškai užtrunka nuo 7 iki 9 mėnesių.[12]
Publikavimo nuostatos straipsnių autoriams
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Straipsniai redakcijai teikiami užsiregistravus bei prisijungus prie elektroninės leidybos sistemos (www.baltistica.lt).[2]
Asmenys, norintys, kad jų straipsnis būtų publikuotas žurnale „Baltistica“, turi pateikti originalų ir savarankiškai atliktą darbą, kuriame aiškiai nurodyti kitų tyrėjų darbai bei jų mintys. Redakcijai pateiktame darbe netoleruojamas plagiatas. Jei publikavimui teikiamas straipsnis yra rašytas kelių tyrėjų, jį įteikiantis asmuo turi užtikrinti, jog visi bendraautoriai yra susipažinę su galutine straipsnio versija bei žurnalo „Baltistica“ nuostatomis. Straipsnių autoriai privalo užtikrinti tyrime dalyvavusių žmonių asmeninės informacijos konfidencialumą. Straipsnį įteikiantis asmuo įsipareigoja deklaruoti galimus interesų konfliktus bei finansavimo šaltinius, jei tokių buvo.[2]
Redaktoriai pasilieka teisę nepublikuoti straipsnių, kurių autoriai nesilaiko minėtų nuostatų.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Baltistica. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 Apie žurnalą. www.baltistica.lt Tikrinta: 2020-12-03 http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/about
- ↑ Kalbininko Jono kazlausko tėviškė. Mačiūtė, Genovaitė. Tikrinta: 2020-12-03 https://www.visitbirstonas.lt/index.php?module=tourism&action=view_poi&id=460&lid=6.lt
- ↑ 4,0 4,1 Latvijos universiteto garbės daktaras prof. B. Stundžia: baltų kalbos senos, bet ne senovinės. Švaraitė, Izabelė. 2016. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.lituanistika.emokykla.lt/ziniasklaidoje/latvijos-universiteto-garbes-daktaras-prof-b-stundzia-baltu-kalbos-senos-bet-ne-senovines
- ↑ „Baltistica“ XL(2). VLKK. 2006. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.vlkk.lt/naujienos/programu-naujienos/baltistica-xl-2[neveikianti nuoroda]
- ↑ Baltistica. www.dbh.nsd.uib.no Tikrinta: 2020-12-03 https://dbh.nsd.uib.no/publiseringskanaler/erihplus/periodical/info.action?id=481861[neveikianti nuoroda]
- ↑ Žurnalas Baltistica įtrauktas į Scopus duomenų bazę. www.flf.vu.lt Tikrinta: 2020-12-03 https://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/3918-zurnalas-baltistica-itrauktas-i-scopus-duomenu-baze[neveikianti nuoroda].
- ↑ „Baltistas – visu savo gyvenimo keliu“… Pugačiauskaitė, Palma. 2015. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.gyvenimas.eu/2015/08/07/baltistas-visu-savo-gyvenimo-keliu/
- ↑ Baltistika Lietuvoje ir užsienyje. Voruta. 2013. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.voruta.lt/baltistika-lietuvoje-ir-uzsienyje/
- ↑ Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė. www.alkas.lt. 2014. Tikrinta: 2020-12-03 http://alkas.lt/2014/06/17/ant-baltistikai-skirtos-aukso-monetos-baltu-gyvenimo-pries-kelis-tukstancius-metu-dalele/
- ↑ BALTISTICA. Kretingos pranciškonai. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=5262:li&catid=319:3-kovas&Itemid=366
- ↑ 12,0 12,1 Kalbotyra kaip amžinas dialogas. www.lkd.flf.vu.lt. 2009. Tikrinta: 2020-12-03 http://www.lkd.flf.vu.lt/pdf/gk_straipsniai/gk_2009_4_18_26_stundzia_sinkeviciute_ir_urneziute.pdf