Zambija
| Zambijos Respublika angl. Republic of Zambia
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
 Zambija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Lusaka | ||||
| Didžiausias miestas | Lusaka | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • - • - |
Edgar Lungu - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
752 614 km2 (38) 1 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
17 237 931 (66) 15,28 žm./km2 (160) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 11,51 mlrd. $ (134) 1 000 $ (175) | ||||
| Valiuta | Zambijos kvača (ZMK) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +2 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1964 m. spalio 24 d. | ||||
| Interneto kodas | .zm | ||||
| Šalies tel. kodas | 260 | ||||
Zambijos Respublika (Zambija) – valstybė Vidurio-Pietų Afrikoje. Ribojasi su Kongo Demokratine Respublika šiaurėje, Tanzanija šiaurės rytuose, Malaviu rytuose, Mozambiku pietryčiuose, Zimbabve, Botsvana ir Namibija pietuose, Angola vakaruose.
Istorija
redaguoti- Istorija iki XIX a.: Afrikos savanų valstybės
Dabartinė Zambijos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus Jungtinei Karalystei. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo Demokratinės Respublikos, Malavio, Zimbabvės teritorija buvo Pietinės Afrikos dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvo pigmėjai, kuriuos IV a. išstūmė technologiškai pažangesni bantai, atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuo XVI a. formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvo Alujana vakarinėje Zambijoje, Bemba šiaurinėje, Kazembė centrinėje ir Maravi rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavo Portugalija.
XIX a. Zambijos gentinės karalystės patyrė invazijas ir išorines įtakas. Pirmiausia, ją veikė klajoklių tautų kilnojimaisi iš pietų, taip vadinamoji mfekanė. Lozi gyvenamą Alujaną nusiaubė kololo gentys, vadovaujamos vado Sebetvane, kuris galiausiai paėmė valdžią Alujanoje. Kita klajoklių gentis ngoniai įsitvirtino Maravi imperijoje. Kraštu domėjosi ir rytinės Afrikos pakrantės imperijos: Omano imperijai plečiant prekybinius ryšius su krašto giluma, Kazembėje įsitvirtino prekybinė efemeriška Msirio imperija.
XIX a. viduryje vis stipresnė tapo britų įtaka. Kraštą tyrinėjo Deividas Livingstonas, o 1888 m. Sesilis Rodas iš vietos karalių nusipirko teises čia verstis kalnakasyba. Britus labiausiai domino regiono vario ištekliai. Netrukus visas Rodo užvaldytas plotas (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) tapo žinomas kaip Rodezija, o Zambija – kaip Šiaurės Rodezija. 1923 m. britai nusprendė nebepratęsti sutarties ir prijungti Rodeziją prie savo imperijos. Pietų Rodezija (Zambija) tapo kolonija, o Šiaurinei suteiktas protektorato statusas. Zambijoje atrasti milžiniški vario ištekliai spartino šalies kolonizaciją. Vietos gyventojų išnaudojimas vedė prie ne kartą kilusių streikų.
1953 m. britai nusprendė sujungti savo Pietinėje Afrikoje buvusias tris kolonijines valdas į Rodezijos ir Njasalando federaciją. Jau po 10 metų, 1963 m. federacija suiro, o 1964 m. spalio 24 d. Šiaurės Rodezija tapo nepriklausoma kaip Zambijos Respublika.
Pirmuoju Zambijos prezidentu tapo Kenetas Kaunda, kuris pasirinko pro-sovietinį kelią, t. y. Afrikos socializmą, nacionalizaciją ir vienpartinę sistemą, kurioje viešpatavo Jungtinė nacionalinė nepriklausomybės partija (UNIP). Ši asmenybė sugebėjo išlaikyti valdžią ir stabilią politinę sistemą iki pat 1991 m. Zambijoje, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, nekilo pilietinis karas, kas atsitiko, pvz., Angoloje ir Zimbabvėje.
Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu šalyje stiprėjo vienpartinės pro-socialistinės sistemos kritika. Todėl 1991 m. prezidentas K. Kaunda leido šalyje reformas, panaikino partijų draudimą, kas leido susikurti daugiapartinei sistemai. Tais pačiais metais įvykusių demokratinių rinkimų metu laimėjo Judėjimas už daugiapartinę demokratiją (MMD), ir prezidentu tapo Frederikas Čiluba. Jis pradėjo šalies ekonomikos liberalizaciją. Tačiau šalis negalėjo greitai demokratizuotis. Keletą kartų šalyje įvyko bandymai nuversti MMD valdžią (žymiausi – 1993 ir 1997 m.), daugiausia inicijuoti UNIP, su kuriais vyriausybė žiauriai susidorojo. MMD pavyko išsaugoti valdžią šalyje iki šiol. 2002 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo Levy Mwanawasa, o po šio mirties 2008 m. – Rupiah Banda. Nuo 2011 m. rugsėjo šalį valdo penktasis šalies prezidentas Maiklas Sata.
Politinė sistema
redaguotiNuo pat tapimo nepriklausoma valstybe 1964 metų spalį, Zambija yra prezidentinė atstovaujamoji demokratinė respublika. Penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose renkamas prezidentas (nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. – Michael Sata) yra šalies, vyriausybės, parlamento ir karinių pajėgų vadovas. Įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas dalinasi 158 vietų parlamentas ir vyriausybė. Parlamento nariai renkami penkerių metų kadencijai: 150 visuotiniuose rinkimuose, o 8 skiriami prezidento. Šalyje yra daugiapartinė sistema, po paskutinių rinkimų į parlamentą yra patekusios 5 partijos.
Administracinis suskirstymas
redaguotiZambija suskirstyta į 9 provincijas (skliausteliuose – administraciniai centrai):
Geografija
redaguotiZambija yra 39 pagal dydį pasaulio valstybė (752 618 km²). Ji neturi išėjimo prie jūros. Didžiąją dalį paviršiaus užima banguotas plokščiakalnis, kurio vidutinis aukštis 1000–1350 m, su pavieniais, izoliuotais kalnų masyvais. Aukščiausia šalies dalis yra Mafingos aukštumos pasienyje su Malaviu, juose yra aukščiausias šalies taškas – 2329 m. Šiaurės rytuose driekiasi Mučingos kalnai (aukštis iki 1893 m, Mumpu k.). Kadangi Zambija patenka į Rytų Afrikos lūžių juostą, gausu tektoninių darinių – įdubų, skardžių, grabenų. Žemiausia Zambijos vieta yra pietuose, Zambezės pakrantėje (329 m).
Didžioji dalis šalies patenka į Indijos vandenyno baseiną. Svarbiausia upė yra Zambezė, į kurią suteka daug intakų (Kafuė, Luangva, Lungvebungu, Kabompas). Zambezės slėnyje įrengtas gan didelis Karibos tvenkinys. Šalies šiaurės rytai patenka į Atlanto vandenyno baseiną. Čia teka Kongo aukštupį sudarančios upės – Luapula, Čambešis. Šiame regione yra nemažai ežerų – Bangveulu, Mveru, Mveru Vantipa, Tanganikos pietinis pakraštys. Zambijoje yra nemažai krioklių, tarp jų ir plačiausias pasaulyje Viktorijos krioklys.
Klimatas subekvatorinis, karštas ir drėgnas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 15-27 °C. Metinis kritulių kiekis keičiasi nuo 600–800 mm Zambezės vidurupyje, iki 800–1000 mm rytų plokščiakalniuose ir 1000–1400 mm vandenskyrinėje Lundos plynaukštėje. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo spalio iki balandžio, sausasis laikotarpis – nuo birželio iki spalio.
Didžiąją šalies dalį užima sezoniškai drėgni tropiniai miškai ir aukštažolės savanos, o sausringesnėse vietose – sausieji tropiniai miškai (miombo) bei savanos su akacijomis ir baobabais.
Ekonomika
redaguotiApie 85 % Zambijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kukurūzai, sorgai, ryžiai, riešutai, saulėgrąžų sėklos, tabakas, cukranendrės, medvilnė. Yra maža žvejybos pramonė.
Vario kasimas ir sodrinimas sudaro didžiausią ekonomikos dalį šalyje. Taip pat kasamas kobaltas, cinkas, švinas, auksas, sidabras, brangakmeniai ir anglis. Šalies gamintojai apdirba maisto produktus, gamina tekstilę, statybines medžiagas, chemikalus, trąšas.
Varis sudaro 80 % šalies mainų. Importuojami įvairūs įrengimai, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, nafta ir jos produktai, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Pietų Afrika, Japonija, JAV.
Demografija
redaguotiZambijoje gyvena apie 14 mln. gyventojų. Didesnioji jų dalis susitelkę šalies centrinėje dalyje, ypač Vario Juostos provincijoje (41 žm./km²). Retai gyvenami rytinis ir vakarinis šalies pakraščiai (Šiaurės Vakarų provincijoje – 3,2 žm./km²).
Zambijoje gyvena net 72 tautos, iš kurių dauguma priklauso bantams. Gausiausios tautos yra čevai, bembai, tongai, tumbukai, lundai, lovaliai, kaondai, nkojai ir loziai. Taip pat yra europiečių, kinų, indų. Į Zambiją yra atsikraustę nemažai pabėgėlių iš aplinkinių šalių: Kongo DR, Angolos, Zimbabvės, Ruandos. Valstybinė kalba bei vietinių gyventojų (ypač miestiečių) lingua franca yra anglų kalba. Kaimiškose vietovėse plačiausiai vartojamos bembų ir čevų kalbos. Sparti Zambijos gyventojų urbanizacija veikia mažesnes kalbas, priveda prie jų asimiliacijos.
Krikščionybė yra valstybinė Zambijos religija. Ją išpažįsta 87 % šalies gyventojų. Jie priklauso daugeliui atšakų – katalikai, anglikonai, sekmininkai, liuteronai, baptistai, Septintosios dienos adventistai, Jehovos liudytojai ir kt. 1,5 % gyventojų išpažįsta bahajų tikėjimą, 1 % – islamą, dauguma likusiųjų – vietinius tikėjimus.
Zambija yra viena labiausiai urbanizuotų Subsacharinės Afrikos valstybių (44 % žmonių gyvena miestuose). Didžiausi miestai: Lusaka, Ndola, Kitvė, Kabvė, Čingola, Mufulira, Luanšija, Livingstonas, Kasama, Čipata.
Kultūra
redaguotiPopuliariausia sporto šaka Zambijoje – futbolas. 2012 m. šalies rinktinė tapo žemyno čempione. Taip pat populiarus regbis, boksas ir kriketas.
Kita informacija
redaguotiNuorodos
redaguoti- Vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2005-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- Statistinė informacija Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.