Paviršiaus aktyviosios medžiagos

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) – junginiai, kurie sumažina skysčio paviršiaus įtempimą. PAM gali būti organinės rūgštys, alkoholiai, aminai, baltymai ir kiti. Dauguma jų blogai tirpsta vandenyje. Šių medžiagų paviršiaus įtempimas yra mažesnis negu vandens, todėl didėjant jų koncentracijai paviršiaus įtemptis mažėja. PAM yra joninės (amfolitinės, katijoninės ir anijoninės) ir nejoninės.

Sudėtis

PAM sudarytos iš dviejų dalių:

• hidrofobinės
• hidrofilinės

Veikimas

PAM molekulės, patekusios į dviejų fazių skiriamąjį paviršių (pvz.: oras–skystis), orientuojasi taip, kad hidrofilinė dalis įtraukiama į skystį, o hidrofobinė – išstumiama į nepolinę fazę – orą. Ties sąlyčio riba skystis–dujos arba skystis–skystis, vykstant sorbciniams reiškiniams, keičiasi ištirpintų medžiagų koncentracija. Šie reiškiniai labai svarbūs ten, kur yra didelis fazių paviršius, pvz., emulsijose, putose, membranose ir panašiai. Koncentracijos kitimas ties fazių sąlyčio riba turi įtaką medžiagoms skverbtis pro membranas.

Panaudojimas

PAM pritaikomos daugelyje sričių: valymo priemonės, audinių minkštikliai, emulsijos, medžiagos paskleidimui efektyvinti, dažai, klijai, rašalai, snieglenčių vaškas, skalbimo priemonės, vaistai, agrocheminiai preparatai (herbicidai, insekticidai), sanitarinės priemonės, kosmetika (šampūnai, plaukų kondicionieriai, dantų pastos), gaisrų gesinimo priemonės (gesinimo putos).

Žemės ūkyje

Žemės ūkyje PAM naudojamos kaip priedas darbiniams tirpalams su augalų apsaugos priemonėmis ruošti. Jos skirtos pagerinti herbicidų, augimo reguliatorių, insekticidų ir kitų žemės ūkio pesticidų pasiskirstymą lapų paviršiuje ir jų įsisavinimą bei veiksmingumą nepalankiomis sąlygomis. PAM veiksmingumas priklauso nuo veikliųjų medžiagų. Dažniausiai tai nejoninės bei silikoninės PAM. Į tirpalą įdėjus PAM, sumažinamas purškiamo tirpalo lašelių paviršiaus įtempimas, todėl lašeliai geriau „prilimpa“ prie augalo – neatšoka nuo lapo, nenuslenka, geriau padengiamos apipurškiamos augalo dalys, pagerėja preparatų veiksmingumas.