Liepos 3
data
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 3 yra 184-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 185-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 181 diena.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiVardadieniai
redaguotiAnatolijus – Heliodoras – Liaudbaras – Liaudmantas – Liaudmina – Liaudminas – Liaudminė – Rytė – Rytis – Tomas – Vaidilas – Vaidilė
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1410 – Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės pradėjo žygį prieš kryžiuočius;
- 1995 – Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją;
- 2003–2004 metai paskelbti Kalbos ir knygos metais.
Gimimo dienos
redaguoti- 1691 m. – Mykolas Beržanskis, SJ, mokyklinių dramų autorius (m. 1736 m.).
- 1800 m. – Jonas Goštautas, Lietuvos demokratinės bajorijos veikėjas, rašytojas (m. 1871 m.).
- 1909 m. – Albinas Briedis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, leidėjas, prozininkas.[1] (m. 1941 m.).
- 1911 m. – Kostas Bėčius, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras, žemės ūkio mokslų kandidatas (1956 m.).
- 1917 m. – Antanas Zakarauskas, kunigas ir chorvedys.
- 1924 m. – Izidorius Butkevičius, Lietuvos etnologas, etnografas, istorijos mokslų kandidatas (m. 1982 m.).
- 1935 m. – Vytautas Urbanavičius, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius (m. 2024 m.).
- 1937 m. – Irena Ermanytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1938 m. – Anupras Svarauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2008 m.).
- 1943 m. – Rimantas Antanas Šulskis, Lietuvos skulptorius (m. 1995 m.).
- 1944 m. – Rolandas Pavilionis, lietuvių filosofas ir logikas, visuomenės veikėjas, politikas, iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Europarlamente (m. 2006 m.).
- 1945 m. – Jonas Beresnevičius, inžinierius, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1947 m. – Jonas Gylys, Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1948 m. – Vladimiras Kulakovas, Rusijos archeologas, prūsų archeologijos specialistas.
- 1950 m. – Alvydas Pumputis, švietimo vadybininkas, ilgametis aukštosios teisės mokyklos vadovas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius, teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius.
- 1952 m.:
- Kęstutis Skamarakas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Virginija Kochanskytė, Kauno dramos teatro aktorė, skaitovė.
- 1957 m. – Rimantas Benetis, Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1959 m. – Česlovas Lukenskas, Lietuvos dailininkas neoavangardistas.
- 1961 m.:
- Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Zigmas Kalesinskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m.:
- Raja Krupenina, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Rolandas Jonikaitis, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1483 m. – Martynas Goštautas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1477–1479 m. Lietuvos didysis maršalka, 1480–1483 m. Trakų vaivada (g. 1430 m.).
- 1925 m. – Tadas Vrublevskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1858 m.).
- 1941 m. – Vincas Grybas, lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų (g. 1890 m.).
- 1977 m. – Jonas Černius, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1898 m.).
- 1994 m. – Vytautas Pranciškus Lukaševičius, Lietuvos miškininkas, LSSR valstybės ir partinis veikėjas (g. 1932 m.).
- 2016 m. – Jurgis Danys, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1921 m.)
- 2020 m. – Algimantas Rastauskas, Argentinos lietuvių bendruomenės narys, pirmasis Lietuvos garbės konsulas Argentinoje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo (g. 1935 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1962 – Baigėsi Alžyro nepriklausomybės karas.
- 1988 – Amerikiečių kreiseris numušė Irano keleivinį lėktuvą virš Persijos įlankos.
- 1993 – tenisininkė Steffi Graf laimi Wimbledon turnyrą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1728 m. – Robertas Adamas, škotų architektas, dizaineris (m. 1792 m.).
- 1814 m. – Janis Cimzė, latvių dirigentas, kompozitorius, pedagogas (m. 1881 m.).
- 1874 m. – Johanas Gunaras Andersonas, Švedijos archeologas ir geologas. Kinijos archeologijos pradininkas (m. 1960 m.).
- 1883 m. – Francas Kafka, vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba (m. 1924 m.).
- 1916 m. – John Kundla, JAV krepšinio treneris.
- 1929 m. – Saulvedis Cimermanis, latvių etnologas.
- 1939 m. – Laslas Kovačas, diplomatas, Vengrijos ir Europos Sąjungos politinis veikėjas.
- 1940 m. – Jerzy Karol Buzek, lenkų politikas, buvęs ministras pirmininkas (1997–2001 m.), Europarlamento narys (nuo 2004 m. birželio 13 d.), 2009 m. liepą išrinktas Europos Parlamento prezidentu.
- 1941 m. – Liamine Zéroual, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1994 m. sausio 31 d. iki 1999 m. balandžio 27 d.
- 1947 m. – Lešekas Mileris, Lenkijos politinis veikėjas.
- 1957 m. – Michele Soavi, italų kino aktorius ir režisierius.
- 1962 m. – Thomas Cruise Mapother IV, amerikiečių aktorius, kino prodiuseris.
- 1964 m. – Eric Girard, prancūzų krepšinio treneris.
- 1970 m. – Shawnee Smith, JAV aktorė ir dviejų muzikos grupių narė. Labiausiai žinoma dėl vaidmens filme Saw. 2008 m. vedė realybės šou Scream Queens.
- 1980 m.:
- Boštjan Nachbar, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis šalies nacionalinėje rinktinėje ir Stambulo „Efes Pilsen“ klube.
- Roland Mark Schoeman, Pietų Afrikos Respublikos plaukikas.
- 1986 m. – Oskaras Ustari, Argentinos futbolininkas, vartininko pozicijoje žaidžia Ispanijos Getafe CF.
- 1987 m. – Sebastianas Fetelis, vokiečių Formulės 1 pilotas, atstovaujantis Red Bull Racing komandai. Vettelis yra jauniausias Formulės 1 pilotas, iškovojęs taškų, pirmavęs lenktynėse, pelnęs Pole poziciją bei pelnęs pergalę.
- 1988 m. – Vinstonas Viremu Reidas, Naujosios Zelandijos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio arba krašto gynėjo pozicijoje. Yra Danijos klubo FC Midtjylland žaidėjas.
Mirtys
redaguoti- 1642 m. – Marija de Mediči, antroji Prancūzijos karaliaus Henriko IV žmona (g. 1575 m.).
- 1933 m. – Ipolitas Irigojenas, Argentinos prezidentas (1916–1922 m. ir 1928–1930 m.) (g. 1852 m.).
- 1935 m. – André Citroën, prancūzų išradėjas. Viena įžymiausių XX a. automobilių pramonės asmenybių, kurių veikla lėmė šios pramonės pokyčius. Yra laikomas vienu iš šiuolaikinio automobilių prekybos verslo pradininku (g. 1878 m.).
- 1967 m. – Michailas Kočetkovas, TSRS generolas leitenantas, žvalgybininkas (g. 1904 m.).
- 1969 m. – Brian Jones, anglų muzikantas (The Rolling Stones) (nuskendo)[2] (g. 1942 m.).
- 1971 m. – James Douglas Morrison, JAV dainininkas (neoperinis baritonas), dainų tekstų autorius, poetas ir režisierius. Plačiausiai žinomas kaip įtakingos 7-ojo dešimt. grupės The Doors lyderis, taip pat kelių poezijos knygų bei filmo autorius. Morrisonas laikomas viena Charizmatiškiausių bei įtakingiausių personų roko muzikos istorijoje (g. 1943 m.).
- 1976 m. – Aleksandras Lernet–Holenija, austrų rašytojas (g. 1897 m.).
- 2022 m. – Robertas Floidas Kerlas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1933 m.).[3]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Albinas Briedis. Maironio muziejus
- ↑ Brian Jones.
- ↑ Jade Boyd (2022-07-04). „Nobel laureate, beloved Rice professor Robert Curl dead at 88“. Rice University. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.